Thursday, July 19, 2007

Nacionalinis parkas




Parkas
Vakar apie 10 ryto dingo elektra, todel visi darbai laboratorijoje pasibaige net neprasideje. Nutarem, kad indu neplausim iki kito karto, kol dings elektra, kad turetume ka veikt.
Vakar i misija buvo uzeje vokieciai - Deividas ir Viktorija. Deividas cia savanoriauja jau metus, ortodoksu misijoj dirba kompiuteriu specialistu. O jo drauge, ka tik baigus mokykla, atvaziavo aplankyt. Jie pasiule siandien vaziuot i Nech Sar nacionalini parka ir pas krokodilus. Kadangi siandien iki pietu elektros irgi turejo nebut, mielai sutikau, nes kai daugiau zmoniu vaziuoja, pigiau parkas kainuoja (baltiesiems kaip visada taikomos baltuju kainos).
Todel 7 ryto isvykom i Nechsar nacionalini parka, matem daug zebru, nemazai gazeliu, nemazai tokiu kiskio dydzio stirnu (Dikdik arba Digdig angliskai), viena padara su iltimis (kaip is liuto karaliaus), kazkiek pauksciu didesniu, grazu vaizda i ezera is aukstai ir nudegem saulej (nes pamirsau savo krema nuo saules).
Po pietu apsilankem prie versmes, kurioje galima maudytis ir vaziavom prie Chamo ezero, kur su valtimi plaukem (du valtininkai ir motoras plukde) ziuret begemotu, krokodilu, marabu (nesu tikra del pavadinimo, bet italai taip kalbejo - juodi pauksciai dideliais pagurkliais) ir pelikanu. Begemotu tai mazai tepamatysi - tik ausys ir akys virs vandens kyso, kartais iskelia visa snuki. Krokodilu pora matem dideliu mieganciu salose, keleta mazesniu plaukiojant. Bet kaip susipazinimui su vandens gyvunija - visai neblogai.
Sake, kad prie begemoto arti plaukt ir gasdint negalima, nes jis issigandes nori apverst valti.
Taip visa diena ir praejo - bent pusvalandi reikia kratytis masinoj, kol nuvaziuoji prie ezero, o ryte kratemes dar ilgiau, nusvilau saulej, turiu tik baltus ratilus apie akis nuo saules akiniu. pasirodo, siek tiek saugo nuo UV kinietiski saules akiniai uz 3litus, pirkti cia vietoj.
Kaip as sakau, yra pigios kinietiskos prekes ir pigesnes kinietiskos prekes. Tai jei pigios parsiduoda Lietuvoj, tai pigesnes parduodamos cia. Kokybe atitinkama. Pvz pirkau prailgintuva uz 1,5 lt, tai nezinau, is ko jis padarytas ir kokio storumo laidas (stengiuos labai nelankstyt, kad nenutruktu :), bet kai pabandziau viena syki per ji pajungt spirale vaneniui virint, tai visas uzkaito, tik vanduo neuzvire. Tai stengiuos per ji dabar jungt tik mazos galios prietaisus. Bet kokiu atveju, mazai tos elektros reikia kambary, o daznai jos ir nebuna :). Kinietiski akiniai irgi nukrite arba smarkiau valant issiardo i remeli ir stiklus, gerai, kad susideda atgal, nereikia kliju :).
Tokios tad istorijos, apie pietus atsirado elektra, tai ryt kibsim i darbus laboratorijoj.
Linkejimai!






Kelias, kuriuo važiavom nacionaliniam parke

Monday, July 16, 2007

Sveiki,


Vakar su Mary vel bandem ilipti i ta kalna, kur pries pora dienu buvau. Vel buvau kaip Jezus - seke minia zmoniu (jie visi vakarop grizta i savo kaima is Arba Minch, tai jiems buvo pakeliui), tik i pacia virsune, kur nera kelio ir reikia brautis per krumus lipom dviese. Pasirodo, kad ne tik as nesuprantu, ka jie kalba, bet ir Mary, nes zmones, gyvenantys uz miesto kalba ne amharu, bet tikriausiai oromu kalba.Uzlipus iki pagrindinio kelio pradejau fotografuoti jas - cia nehamarai ir pinigu uz nuotraukas neprase, nes labai retai jas kasfotografuoja. Atvirksciai, joms buvo didelis dziaugsmas pamatyti savo nuotrauka fotoaparato LCD ekrane, o kai dziaugiasi, jos labai juokiasi:). Pradzioj fotografavau mane sekusias paaugles, bet po to keliu ejusios moterys pamate mus ir prase jas nufotografuot. Leidziantis nuo virsunes (nors tokios tikros virsunes kaip ir neradom), matosi (girdisi), kaip zmones eina keliu. Atrodo, kad visi kalba ir niekas nesiklauso. Bet kokiu atveju, grizti namo daug ramiau, nes visi, kas eina, eina ivirsu, todel tik tenka sveikintis ir kartais spausti rankas sutiktiems (cia zmones labai megsta spausti rankas), bet niekas nenori eiti i miesta kartu su mumis.Po 3 valandas trukusio pasivaiksciojimo gerai miegojosi, todel vos atsikeliau i misias. Bet siandien didele svente - krikstynos, todel negalejau neiti. Krikstijo Oliverio sunu. Oliveris - Airis, man rodos, jis buvo kunigas, gal netgi tevo Dzono kursiokas, bet pries kazkelis metus nusprende baigti karjera sitoj srity ir vede etiope.Dabar gyvena Arba Minch, krikstija antra vaika ir stato viesbuti turistams. Misios kaip visada buvo laikomos dviejomis kalbomis, kriksto tevai - Oliverio bosas is Airijos su zmona, kurie kaip tik dabar lankesi cia.Vaikas buvo ramus ir miegojo visas misias, kol neuzpyle vandens ant galvos, tik jo sesuo, kuriai kokie 2 metai, reikalavo demesio ir zirze. Netrukus, man rodos vaziuosim pietu pas Oliveri - kai gyvenam pas kunigus tai kviecia i visas iskilmes kartu su kunigais - ne taip jau ir blogai. Tiesa, praeita savaite, kai buvom turguj, pasakiau Salamnesh (ji cia finansininke-sekretore, su vireja vaziavo i turgu, as prisijungiau), kad man reikia kavos, nes treciadieni pabaigiau Nescafe 3 in 1, kuria dar bobute buvo idejusi. Vaiksciojom, vaiksciojom, atvede mane prie kazkokiu zirniu/pupeliu ir klausia, ar tau ju reikia? Sakau, ne, o kas cia? Sako - kava. Taip supratau tada, kad man tu zirniu reikia, ir pirkau puse kilogramo uz kokius 3.5Lt. Vakar parode, kaip reikia kava skrudinti. Rreikia pradzioj daug kartu praplauti vandeniu, po to ant keptuves isdziovinti ir skrudinti, kol paruduos. Buna ivairaus rudumo kava. Mes Lietuvoj geriam gana tamsia, o sake, kad amerikoj ji buna tik svelniai parudavusi. Todel nuo vakar geriu tikra etiopijoj uzauginta kava.

Flora








Visi nori eiti kartu su farengi

Friday, July 13, 2007

Baltieji


Chamo ežeras

Sveiki,

Siandien pagaliau neatsibudau 6, o ismiegojau beveik iki 9, ir diena
dar prisnudau, gal grisiu i normalu rezima.
Vakar turguj pirktus vaisius ir kiausinius palikau lauke, ant lentu
uzklojus ranksluosciu, kad vaisines museles nesiveistu kambary, bet siandien ryte kiausiniu neberadau.. idomu, ar suo suvalge (bet gal butu like lukstu), ar kas pavoge. Reikes laikyt kambary.

Kas antra diena gaunam piena (po kokius 300ml) - atnesa indo Ebeneser seimininke. Davidas aisku jo dar i burna neeme, nes jis turbut geria tik prancuziska piena is pokeliu, kurie gali stovet 3 metus siltai nesugede. As ji iskart uzvirinu, ir manau, kad nieko jame blogo gal nebus, nes jie antibiotiku net vaikams neturi, tai karvem tikriausiai irgi neduoda. Siaip turi toki keista skoni/prieskoni, kitoki, nei lietuviskas. Bet tikriausiai normalu, nes net ir vokietijoj pieno kitoks skonis, nei Lietuvoj.
Tik tu karviu mesa labai kieta. Neisivaizduoju, kaip mums skrandziai nesustoja. Bet ji kieta visur ir visada. Cia tokios specializuotos karves - kietos ir atsparios karsciui :).

Siandien nuvaziavau i banka issikeist pinigu, ir visai nepagalvojau,
kad gali reiket dokumento. Klausia, ar turiu, sakau, kad palikau
namie. Bet cia tvarka kitokia, nei Europoj, visi lygus, bet kai kurie
lygesni uz kitus. Todel balta zmogu tiek be eiles banke aptarnauja,
tiek apsiejau as be paso, ir telefono (juokinga jiems buvo, kad net to nezinau, bet vietoj telefono uzrase 'Katholic mission').

Griztant mikriuke irgi - nors zmoniu pilna, vairuotojo padejejas
ileido mane i prieki, nzn ar visi kiti, kurie ilgiau uz mane lauke,
sutilpo, bet kazkodel jiems atrodo, kad balti zmones turi but labiau
pagerbti.

Vienas is juokingesniu dalyku yra tai, kad gatvej visi vaikai ir
paaugliai nori pasisveikint ir ka nors pasakyt angliskai, ka yra
girdeje per televizoriu ar is dainos. Tai pvz einu as gatve viena, o
man saukia 'Hello, guys!'. Davidas, kad nereiketu kiekviena kart
girdeti 'Hello, how are you!', bando juos imokyti prancuziskai, todel ties ziedu 'bunantys' paaugliai saukia 'Bonjour! ca va?' Man rodos, nuo rytoj reikes pradet sakyt 'Labas'.


Visi nori mane sekti
Buvau isejus pasivaiksciot link artimiausio kalno (nuo musu ofiso veda keliukas), tai gali pasijaust, kaip Jezus, i gala visa minia susirinko mane sekti (eiti kartu). Aciu Dievui, kai apsisukau eiti atgal, jie (daugiausiai jos) visgi nuejo savo keliais. Bet zmones daugiau maziau
sportiski - nesa savo nesulius, apsiave batais, pagamintais is senu
padangu, ir lekia i ta kalna neusdusdami. Aisku ka darysi - kas diena
tenka i ta kalna jiems kopti, tai pripranta.


Neša žemyn parduoti

Neša aukštyn namo

Wednesday, July 11, 2007

Laboratorija


Kada nors bus elektra

Tvarkoma mikrobiologijos laboratorija

Sveiki,pagaliau po truputi prasideda darbai. Vakar ir siandien lankiausi laboratorijoj. Siandien netgi dirbau virsvalandzius :). Aisku, tik nuopietu.Vakar su lab technitian Fikre buvom universitete apziuret laboratorijuir issiaiskint, ko truksta is reagentu ar irangos. Buvau nustebintatuo, ka jie turi, nes tikejausi, kad situacija bus blogesne, neilietuvoj. Deja, Vilniaus Universitetui man rodos reiketu nemazaipasistengti, kad pasivytu. Aplankem kokias 4 dideles laboratorijas,jose yra prietaisu, kurie nera naujausi, bet ne senesni nei 10 metu,taip pat yra visai nauju prietaisu (pvz branduoliu magnetiniorezonanso spektroskopas), kurie net neispakuoti. Chemikalai sudeliotitvarkingai, yra sarasai, nereikia eiti ir ieskoti ar klausineti, kaskur ka paslepe.Vandens kokybes laboratorijoja (kaip ir visos kitos) gana didele, nesjoje ir studentai atlieka kazkokius darbus. Kas keisciausia, kadyrangos yra, kedziu, stalu, chemikalu pilna, tik zmoniu dirbanciunesimato :). Gal jiems atostogos, ar kaip..Siandien meginom nustatinet organini azota ir amoniaka tuosemeginiuose kur slapima pyle ant pelenu ir dziovino. Buvo visai smagu,tik nieko nesigavo :). Ta prasme, nesigavo taip, kaip Kinfe tikejosi,ir dabar jis bando kaltint reagentus, bet ne savo eksperimenta :).Bet kokiu atveju, man rodos, kad nesigavo todel, kad to organinioazoto ir amoniako nelabai ten liko. Nezinia kodel.Musu laboratorijoj spektrofotometru yra bent 2 (kazkas klause, kas tai- jais matuojama tam tikro bangos ilgio sviesos sugertis, kai sviesaeina per tam tikros medziagos tirpala. Sugertis yra tiesiogiaiproporcinga koncentracijai, todel pagal sugerti dazniausiai irnustatoma koncentracija. sugertis yra proporcinga desimtainiamlogaritmui vieneto, padalinto is praleistos sviesos dalies),svarstykliu bent 3, kurios visos veikia ir sakyciau, 2 labai neblogos,Visokiu indu, vandens ir dirvozemio analizei. 3 traukos, is kuriuviena neveikia, o kitos galetu ir stipriau traukti, ir siaip visokiusmulkmenu, kuriu dazniausiai reikia. Aisku, ko truksta, paaiskes veliau.ok, tokios tad istorijos, kada prie progos daugiau
pafotografuosiu universiteta, atsiusiu nuotrauku.

Tradiciniai nameliai miesto pakraštyje

p.s. Kas keista, kad jie arbata geria is maziuku puodeliu, i kuriuosprideda gal kokius 4-5 saukstelius cukraus. Bet su ta arbata niekonevalgo, o jei valgo kazka panasaus i spurga, tai visai nesaldzia :).

Saturday, July 7, 2007

My toyota is fantastic – uzrasas ant galinio stiklo


Pas Hamarus

Sveiki,
Grizom diena ankciau, nei planuota (bijojom, kad pakils vanduo upese ir jos taps nepravaziuojamomis). Aplankem Demika kaima kazkur pietuose, apie 200 km i pietus nuo Arba Minch, bet vaziavom beveik 8 valandas Toyota pickup automobiliu, varomu 4 ratais. 4 ratai siek tiek padejo, kai prasidejus lietui del slidaus kelio ivaziavom i griovi (grioveli). Bet kokiu atveju, tai, ka mes isivaizduojam isgirde zodi “masina” tais keliais nepravaziuotu, tiek lijant, tiek nelijant. Pagrindine masina, naudojama cia, yra Toyota land cruiser. Kita marke yra Isuzu, kurias dar vadina “Alkaida suiciders”, nes ju vairuotojai gabena krovini diena nakti (t.y. nemiegodami), kramto chata (zole, narkotine medziaga, nuo kurios jie negali uzmigt), pavargsta, praranda orientacija ir padaro daug avariju.
Bet kokiu atveju, ten, kur mes vaziavom, buvo visiskai saugu, nes Isuzu ten nelabai pravaziuoja (jos 2 ratais varomos), ir apskritai, galima sutikti kokia 1 masina per valanda arba maziau.

Pavežėm

Toje atokybeje gyvena Hamarai – zmones, kurie iki siol rengiasi tradiciniais rubais, t.y. dauguma devi odinius sijonus (moterys – su ilgais skvernais uzpakaly, imituojanciais karves uodega, nes karve –pas juos beveik sventas gyvulys), daznai virsutine kuno dalis buna nuoga. Jie devi daug papuosalu is aliuminio, zalvario ir karoliuku, o pagrindinis ju skiriamasis bruozas yra sukuosena. Moteru plaukai sruogelemis susukti su sviestu ir moliu (todel skleidzia “specifini” kvapa), o vyru plaukai vietom nuskusti ir nudazyti, kai kurie turi auksta boksta, kartais su plunksnomis virsugalvy. Lankydamiesi kaime, kuriame kataliku misija irenge tvenkini vandeniui sulaikyti (deja, ne visiskai sekmingai), vejo maluna gruntiniam vandeniui siurbti ir jo talpas, buvom uzeje ir i hamaru nameli. Namelis, kaip ir visi cia, nedidelis, is 2 kambariu, kuriu vienas yra virtuve. Lauke yra nameliai “ant vistos kojeles” vistoms, dziusta kukuruzai, kurie trinami i miltus ir po to gaminama kukuruzu degtine ar kazkoks kitas alkoholinis gerimas.

Kuprinė

Siais metais, kaip reta, buvo daug lietaus, todel viskas suzaliave, bus daug derliaus. Deja, problema, kaip ta maisto pertekliu issaugoti, nes del siltu klimato salygu daug visokiu parazitu, kurie derliu sunaikina, ir kitais metais, jei bus sausra, zmones badaus. Vaziuodami namo dar uzsukom i viena kaima, kur potvynis buvo uzliejes apie 20 trobu (kaip rusnej), bet iki ju nedavaziavom, o bristi per uzpe ir eiti 3 km nepanorom, todel tevas Dzonas tik prisidejo finansiskai prie koordinavimo darbu, taip pat noredamas igyti gera kataliku misijos varda tame regione.

Hamar moteris

Demekoj vasaros atostogu buvo parvaziavus mergina, kuri siaip mokosi Arba Minch. Jos gyvenimo istorija susijus su kataliku misija. Hamarai turi toki prietara, kad jei vaikams (gal tik mergaitems) virsutiniai dantys pradeda dygti anksciau nei apatiniai, tai jie yra apsesti, ir taps raganom. Tokias 2 mergaites misijos zmones rado paliktas prie kelio, todel paime ir augino. Kazkaip jos buvo idukrintos pas kita vietine moteri, o ju issilavinima ir pragyvenima finansuoja olandu pora. Kaip bebutu, viena is tu mergaiciu susilauke dukreles, budama 13 metu, tai ta dukrele dabar augina imociute, o “apsesta” mergina bando baigti mokykla Arba Minch. Ji man ir supyne daug afrikietisku kasyciu :). Kita mergina, kuri yra sekretore vienoj is humanitariniu organizaciju cia, taip pat vaziavo su mumis. Jos vardas Salamnesh, tai reiskia “taika jums”, kita syki kasytes pins ji :).
Šukuosena

Monday, July 2, 2007

Sveiki visi,
Siandien ir mes lankemes Dorze kaimely, kuri delfi.lt apraso Vytautas Bukauskas. Ten yra viena kataliku misija, sios misijos, kurioje gyvename, padalinys. Tik joje niekas negyvena ir nebedirba, matyt sumazejo misionieriu srautas is Europos. Todel tevas John mielai leidzia mokslininkams ten apsistoti, kurie prisideda prie pastatu islaikymo kastu. Siuo metu ten dirba JAV mokslininkai (antropologai, archeologai, paleontologai), jie neseniai atrado kazkoki urva, kuriame galbut gyventa pirmyksciu zmoniu. Bent jau gyvuliu kaulu jie tikrai rado. Bet iki urvo vaziuoti gana toli, be to reikia 45 minutes eiti pesciomis, todel galbut sia ekskursija turesime kita karta. Kadangi tevas Dzonas mums kaip dievo dovana cia, man rodos daug puikiau mums sekasi pamatyti/susipazinti su vietos kaimais ir gentimis, nei Vytautui Bukauskui, is kurio tai filmavimo juosta atima, tai i arestine uzdaro :).
Tas Dorze kaimas yra tikrai aukstai, tikriausiai apie 2.5 ar 2.8 km aukstyje, oras daug vesesnis, nei apacioje (nors ir mes gyvenam apie 1.4 km). Gamta gana skiriasi – kylant i kalna net vaziavom per miskus, kurie labai panasus i Europos kalnu papedese esancius eglynus, tik vietoj egliu ten auga kazkokie kitokie panasios isvaizdos medziai. (Kai iseinu i soda, net baisu, ne vieno medzio pavadinimo nezinau, isskyrus palmes. O ir pauksciai, tie, kur ilgom uodegom, man vadinas papugom, o kitus galiu tik pagal spalvas pavadint). Virsuj, prie kaimu, savo kiemuose, zmones augina netikrus bananus (false bananas). Ju lapai labai dideli, gal kokiu 3 metru ilgio, 40 cm plocio, o valgomos ju saknys.
Namai ju tokie nupinti, kuriuos jie kas 10 metu ar panasiai perkelia i kita vieta, nes zeme susminga.
Is sono kalnai atrodo kaip ir negyvenami, ant ju slaitu is great rift valey puses nera jokiu namu, bet persivertus per ketera net nustembi, kiek zmoniu ten gyvena. Net turgu savo turi. Deja, nei i turgu, nei ju tradiciniu audiniu nusipirkti nesustojom, nes mums bunant ten uzejo smarkus lietus, visus audinius zmones susinese i namus. Siaip Etiopijoj zmones labai ryskus – gal pas juos auga daugiau dazu gamybai tinkamu augalu, bet ju audiniai margi, ryskiu spalvu (taip pat ir tie, pirkti is second hand’o).
Bet Dorze kaimas netoli, gal 30 km nuo musu, todel, tikiuosi, ten dar uzsuksim. Jei gyvenciau Afrikoj, noreciau gyventi butent panasioj vietoj. Nekarsta, visada zalia, nuostabus vaizdai.. Tai is tikro nera tipiska Afrika, greiciau Cile ar Peru.
Musu visi projekto vadovai sia savaite isvaziave i Adis Abeba, todel mes sekmingai galime pasiimti ”atostogu” ir vaziuoti rytoj su tevu Dzonu i pietus, pas Hamar genties zmones (tuos kur su molinem kasytem vaiksto :). Viena beda, jei ryt ar sianakt prades smarkiai lyti, liksime cia, nes upes gali pakilti, keliai taps nepravaziuojami. Todel panasu, kad jei isvaziuosim, iki sestadienio nieko neparasysiu –nemanau, kad ten bus internetas. Nors sako, kad misija ten panasi i sita.

Vaikų džiaugsmas
Sveiki, mielieji 2007.07.01

Vakar neprisedom prijungt Davido laptopo prie interneto, o musu name nebuvo elektros, tai nieko neparasiau, uztai siandien tiek visko susikaupe, kad nezinau, ar beprisiminsiu viska pamineti. Galbut chronologine tvarka pradesiu nuo vakar (sestadienio) ryto. Pusryciams issikepiau bulviu su kiausiniene, visi buvo pakraupe ir nustebe, kad lietuviai pusryciams valgo „pietus“. Davidas pusryciams valgo dazniausiai banana su sokoladiniu kremu arba, jei yra duonos (bulkos), tai ja su sokoladiniu kremu, arba ka nors saldaus. Kiti nezinau ka valgo, bet ne per daug.
Kaip bebutu, mano pusryciu uzteko ir Davidui pietums (jis valgo gal trigubai maziau nei as) ir man sekantiems pusryciams. Po pusryciu pasiuliau Mary eiti i kalnus(neaukstus, salia namu), bet kadangi siomis dienomis labai karsta, nusprendeme eiti zemyn, prie saltiniu.
Miestas vadinasi Arba Minch kaip tik del siu saltiniu, nes Arba Minch reiskia „40 saltiniu“. Indas, kuris gyvena cia (Ebeneser) paveze mus siek tiek link ju, tada pradejom leistis slaitu zemyn (panasus statumas, kaip kalnuose), ir per kokia 15 minuciu pasiekem saltini. Dauguma saltiniu yra uzdaryti uz tvoros :), ju lankymas mokamas, mes si syki apsiribojom tuo, kuris atviras visiems. Jame turskesi vaikai ir paaugliai, nes cia vienintele vieta, kur galima maudytis (nera bilariju, tu, kur po oda sulenda ir po to gyvena kirmineliai). Todel ir mes su Mary issimaudem, Davidas neisdriso. As, zinoma, buvau kaip paroda ir visi spoksojo, kai as ejau maudytis, nes tikriausiai pirma karta balta zmogu maudantis mate. Gerai, kad nenusiverciau nuo tu akmenu, nes nepratus vaiksciot basa ir visi akmeneliai duria, labai lengva prarast pusiausvyra. Ta bala is tikro nedidele ir negili, bet i ja atiteka ir isteka vanduo. Jis nuolat keiciasi, yra skaidrus ir svarus, tik gyvena mazos zuveles, kurios bande valgyt mano koja, todel per ilgai nesimaudziau.
Po balos ejom pasivaiksciot po miska. Ta vieta, kur yra saltiniai, yra zemuma tarp dvieju ezeru – tai yra kaip ir nacionalinio parko dalis. Kai buna dideles liutys, tie ezerai susijungia. Bet jie nebuvo susijunge jau daug metu, todel ten zelia miskas. Miske gyvena bezdziones :). Pradzioj ejom ejom, jokiu bezdzioniu nesimate, tik girdejosi. Mary mate maza krokodiliuka, kuris greit pabego, todel mes nespejom pamatyt. Misku eiti nesunku, nes daug takeliu (nezinia, ar liutys juos isplove, ar ten zveriu, ar parko priziuretoju takeliai). Yra daug lauzavieciu, Mary sake, kad gal ten parko priziuretojai lauzus kurena. Prie vienos lauzavietes pamatem nubegant maza bezdzione ir isgirdom snarant sakas virs galvu ir „kalbant“ kitas bezdziones. Ramiai pasedejom, jos isidrasino ir pradejo sokinet per medzius. Siaip matem tik nedideles bezdziones, bet sake, kitose vietose galima rasti ir didesniu.
Atgal vel lipom i statu slaita, kadangi mano saules kremas arba blogai veikia, nes lenkiskas, arba nusiplove toj baloj, kur maudziausi, gana nusvilau pecius ir nosi, gerai tik tiek, kad neskauda (visgi kazkiek padejo). Namo grizom pesciom, neuztruko labai ilgai, nes per miesteli reikejo eiti kokius 2,5 km.
Jau galvojom, kad nieko ta diena nebevyks, bet Mary su drauge, kuri dirba kitoj organizacijoj, pakviete eiti kartu i „kluba“. Davidas jau seniai labai norejo eiti i etiopu kluba, pasokt ir paziuret, kaip etiopai soka (jie turi toki peciu soki, krutina pecius idomiai). As nebuvau labai susizavejus, bet karta reikia nueiti paziureti, be to Davidui vienam gal butu nejauku. Nors kur jam ten nejauku bus :). Pirmiausiai nuvaziavom i kavine/kluba prie Chamo viesbucio. T.y. pats viesbutis turi ir restorana. Ten sutikom kelis merginu pazistamus, visi studijuoja inzinerija – kas vandens, kas mechanikos, bet cia inzinieriu universitetas.
Klube lauke visi sedi, geria alu, groja muzika (tipiska, ja isgirsi visur ir visada), yra televizorius :), bet programos jokios nerode. Kaip davidas pastebejo, dauguma lankytoju buvo vaikinai arba vyrai, kuriu puse 21.30 isejo namo. Mums paaiskino, kad jie vede, todel turi grizt iki 22h namo, nes zmonos yra grieztos. As klausiau, kodel jie neina tada I kluba su zmonom, tai sake, kad pas juos taip priimta, kad merginos, kai isteka, I kluba nebeeina, nesvarbu, ar ju vyrai eina, ar ne. Tada as papasakojau, kad pas mus arba eina kartu, arba jei jau eina atskirai, tai ir zmona gali eit i kluba, ne tik vyras. Kaip bebutu, tame klube sokiu sale buvo labai maza, ar del kitu priezasciu isvaziavome I kita, kuriame visi daugiausiai soko, mazai kas sedejo. Teko sokti ir mums, kas man nebuvo didziausias malonumas, o Davidui gal visai patiko. Kas yra keista ir mums neregeta, cia visi liecia vienas kita, nesvarbu, vyras, ar moteris, gali du vyrai sokt apsikabine (nors jie tik draugai, kaip ir gatvese kad vaiksto uz ranku susikabine), bet kaip bebutu, fizinio kontakto gana daug, kas mum, siaurieciams, nera itin patrauklu. Siame klube ivyko vienas incidentas. Po to, kaip paaiskejo, kad zmogus, kuris baisiai norejo sokti su manim, pavoge davido megztini, kuri jis buvo padejes kazkur ant kedes, ir dar isgere alu ir isejo nesusimokejes. Kadangi padavejai mate ji su mumis, tai liepe mums uz ji sumoket. Musu draugai buvo labai pasipiktine ir norejo veltis i konflikta, bet Davidas juos nuramino, kad buta cia ko, bus tu svarku, tik netures savo gerosios apsaugos nuo uodu. Tuom viskas ir baigesi. Tiesa, Davidui visi pazadejo, kad suras vagi ir jo svarka, man jau buvo gana tu sokiu, todel mane parveze namo, o jie dar kokiai valandai uzsuko i trecia vieta (nes antroji uzsidare – cia temsta anksti, ir zmones eina miegot anksti).
Sekmadieni ryte atsikeleme anksti – pries 8. Juk gyvenam katalikiskoj misijoj, cia yra baznytele, kur susirenka apie 50 tikinciuju i misias. Prisijungeme ir mes. Tevas Dzonas laike misias pusiau Amharu kalba, kai ka paaiskindavo angliskai (nes be musu dar buvo vienas indas, vienas kinietis), tik pamoksla visa sake angliskai, o vienas studentas verte. Pamokslas buvo apie tai, kaip vienas pakistanietis nusove savo kaimyna, kuris jiems, badaujantiems, kas savaite atnesdavo valgyti. Policija ji isteisino todel, kad jis sake, kad kaimynas ne vien valgyt atnesdavo, bet ir paziuret i jo zmona. O pas musulmonus zmona yra nuosavybe ir gali ja pacia nusaut, jei suters ji seimos varda. Zodziu, pasakojo jis visokius diskriminacijos pavyzdzius, o moralas buvo toks, kad mes, krikscionys, turime elgtis kitaip (kaip Jezus), ir viska daryti su meile, todel elgtis su moterim teisingai ir graziai. Bet siaip bendru atveju, pamokslas buvo idomus ir itraukiantis, kitaip, nei daznu atveju Lietuvoj.
Kas juokingiausia, kad baznycioj jie giedojo labai panasiai, kaip kad vakare grojo muzika klube. Turejo toki sintezatoriu, uzleidzia bumcika, ir visi bando dainuot kazka. Daznai tas sintezatorius tik trukdo, ismusa zmones is ritmo, todel gaunasi tokia kose. Bet tada zmones pradeda plot, kad palaikyt ritma ir dainuoja toliau. Gale misiu tevas Dzonas mus pristate, sake, cia yra atvyke zmones, kurie dirba ROSA projekte, tai DOVINE, from LIUTHUANIA, „Do you know where LIUTHUANIA is? Is it in Africa? Asia? Europe?“ Tada paaiskino, kad LIUTHUANIA yra nauja salis, ji anksciau buvo Rusijos, pasitaise, kad Sovietu sajungos, sudety (viena karta as ji jau pataisiau). Deja, po misiu jam vel teko isklausyti, kad Lietuva visai nera nauja salis, mes buvom nepriklausomi tarpukariu, o pries tai is vis buvo Lietuva didele, iki Juodosios juros :). Sakiau, kad atspausdinsiu is Wikipedia trumpa Lietuvos istorija, ir duosiu paskaityt.
Kaip bebutu, per pietus (pietavome restorane su tevu Dzonu ir dar kitais dviem kunigais kuriu abieju vardai yra Marton, tik vienas is Airijos, kitas is Kenijos), siek tiek papasakojau apie sajudi, Baltijos kelia, tremti.
Po pietu siek tiek pailsejom, paskaitem, paskaiciavom, kad rugpjucio 5 svesim mediuma, ir tada tevas dzonas pasieme mus i pasivaiksciojima.
Siaip cia yra tikra sekme, kad apsistojome gyventi pas teva Dzona, nes
1) – jis aktyvus zmogus, visus pazista, viska zino, vykdo daug projektu uzmiesty
2) – jo pomegiai gana geri, kiekviena vakara jis arba vaiksto, arba begioja, megsta gamta, ir visada megsta mus pasiimti kartu su savimi, jei tik bunam namie. Todel siandien vaziavome i krokodilu ferma. Anksciau ji buvo labai paklausi, augindavo krokodilus odai, japonu pramonei, bet dabar zmones nebe taip megsta krokodilu batus ir rankinukus, todel daugiausiai juos tikriausiai augina del turistu.
krokodilai
Siaip sakyciau, kad gana ispudinga, jie auga ant betono, turi baseiniuka, ir mazu krokodilu (1 – 3 metu ) ten ropineja daug daug. Kaip mums, niekad nemaciusiems gyvu krokodilu minioje, atrode gana ispudingai. Pasistengsiu atsiust nuotrauka. Dar man keista labai buvo, kad jie kai vaiksto, tai ne ropoja palei zeme, o vaiksto pakile ant koju, kaip kokios kates. Tiesa, po ferma mus vedziojo gidas, Mary, kuri yra etiope, mokejo 5 Biras, o mes, baltieji, po 20. Po krokodilu dar ejom pasivaiksciot i pieva/miska/palei upe, kur matem sernus, ar kazka panasaus.
Vakar kalbejau su Indu Ebeneser, kuris gyvena misijoj, klausinejau jo apie indu maistam sake, kad kadanors pagamins, bet kadangi sekmadieniais misijoj nebuna elektros, tai kada nors atejo siandien vakare. Prigamino jis visa baliu (neisivaizduoju, kaip tiek spejo), ir labai skaniai. Buvo ryziai su tuo, ryziai su anuo, kazkokia mesa, dvieju rusiu paploteliai, kukuruzu ir darzoviu misraine ir saldus patiekalas – darzoviu salotos su pienu.
Darzoviu salotos cia yra labai populiarios, visi valgo, dazniausiai deda papaja, mango, banana, apelsinu/citrinu sulciu ir medaus, razinu. Bet cia dar kazkoki pieno padaza padare, gavosi pagerintas patiekalas. Net uzsinorejau, reiks eit nakti paieskot, gal paliko kur saldytuve, kas liko :).
indiška vakarienė
Tevas Dzonas su Mary vaziuos tikriausiai antradieni i pietus, kur gyvena Hamar genties zmones, jei mus isleis is „darbo“ (nes jame kol kas nieko neveikiam), tai paims ir mus. Jei ne, tai gal kuri kita syki, nes ten, sake, labai verta nuvaziuot, jie visai kitokie, vaiksto tradiciniais rubais ir nuogi, turi daug papuosalu ir pan. Jei vaziuosim ir liutis neuzpils kelio (kol kas nelija visai), grisim turbut sestadieni.
rūbai
Tai va tiek naujienu kol kas, ryt gal pabandysiu issiust siuntini Kristei su rubais, kur nupirkau (gal siandien issiusiu nuotrauka). Ai, tiesa, pirma diena, kai tevas Dzonas pasake, kad neseniai isigijo du vezlius ir augina juos sode, pagalvojau, kad nusipirko. Bet siandien parode mums vezli, dideli, kuri rado. Pasirodo, jis juos randa vaikstant palei tvora, ir parsinesa i garda ir augina. Specialiai padare aptvara gana dideli, vezlio jame nerandi, tik ryte, kai pats iseina apsidaryt. Reiks ryt nueit paieskot ryte.
Džonas ir vėžlys