Adis-2

Sveiki!
Stai jau antras rytas Adis Abeboj, atsigabenau Davido laptopa i lova, tai parasysiu siek tiek.
Sitam mieste baisiai salta. Buvau jau pamirsus, ka apskritai reiskia savoka ‚salta‘, ir turejau visokiu ideju, kaip grizus i Lietuva maudysiuos ezere, etc. Nes kai temperatura nenukrenta zemiau 23, smegenys matyt pamirsta ta pojuti. Pvz vis prisimindavau, kad namie miegu prisirengus visokiu rubu ir niekaip nesuprasdavau, kodel, nes siaip ar taip po kaldra turetu buti silta. Bet pasirodo, kad ne velnio, miegu jau dabar vos ne su megztiniu :). Bet siandien jau saule sviecia ir darosi visai karsta..
Siaip nera cia taip jau baisiai salta, vakar radau termometra vienuose namuose, tai buvo 14 laipsniu ryte. Beda, kad cia temperatura mazai kinta, tai po pietu manau, kad buvo 18, bet ne daugiau. Kaip ir normali Lietuviska temperatura, gerai, bus tam tikra aklimatizacija. Tik kad ta Adis Abeba labai aukstai - lyg 2.5 ar pan, tai vakar nors buvo debesuota, nemazai laiko praleidau lauke, todel vaikstau dabar raudona nosim ir zandais - saule dar stipresne, nei Arba Minch.
Vakar sudalyvavau farendziu mileniumo begime. Istorija tokia, kad daug zmoniu i ta Etiopija atvaziavo is esmes tik del mileniumo begimo, kuriame turejo dalyvaut Haily Gebrasselasy, geriausias pasaulio ilgu distanciju begikas etiopas, o stai valdzia sako - begimo nebus, bus po menesio. Tai zmones daugiau ar maziau nusivyle - vienam is maltos 8 remejai bilietus nupirko, viesbucius uzsake ir kazkokias reklamas per maltos televizija rodo. Nelabai supratau, kodel, bet tas vyrukas labai aktyvus ir snekus buvo ir visiems savo istorijas pasakojo :). Zodziu, kadangi as irgi buvau uzsiregistravus i ta begima, tai emailais kontaktavomes su vienu organizatoriu, pagalvojau, kodel nesudalyvaut farengiu begime - vis viena i Adis Abeba atvaziavau.

bėgikai

bėgikai kunigai

10k
Stefanas, kitas vokietis is musu grupes, kuris su Tamas dirba Adis Abeboj (gerins elektriniu injeros kepykliu sauguma :) irgi begioja karts nuo karto, tai irgi buvo nieko pries sudalyvaut, tik kad labai anksti, astunta ryto jau reikejo but prie kazkokio viesbucio. Uzvakar su Mary ir kitais ejom pas jos draugus i Barbekiu - kepem mesa ant lauzo, tai as 1 nakties nuejau miegot, kad galeciau atsikelt, o jie dar ejo i kluba, tai grizo penkta ryto. Vargse Mary, 7 vel turejo keltis vezt mane. Neesme, susitikom prie viesbucio su Stefanu ir kuri laika neradom ne vieno zmogaus, kuris kazka zinotu apie begima. Bet po to pamatem viesbucio koridoriais besiblaskanti vyra su sortukais, tai supratom, kad cia ‚musiskis‘ - cia ir buvo tas is Maltos.

linksmasis maltietis
Veliau atvaziavo mazas autobusiukas su daug anglu, mus surinko ir nuveze i siaurini miesto pakrasti - uzkele i kalna, kad lengviau butu begt nuo kalno. Ant to kalno dar sutikau kita pazistama - Skota kuniga, is anglu kunigu ekspedicijos i Etiopija mileniumo proga, kuris buvo pas teva Dzona ir irgi turejo dalyvaut begime, bet jam pasake, kad cia aukstai ir sunku, tai jis nusprende nebebegt. Kitas airis kunigas Shonas, kuri tevas Dzonas dar veze i pietus, ir jis mums pasirode keistokas ir naivokas, visgi bego.

prieš startą

sušalėliai prieš 10k
Bet kokiu atveju, visi stovejo susale, nes dauguma buvo su sortais, pasiruose Afrikai, o cia ant kalno turbut buvo 10 laipsniu silumos. Gerai, kad turejau drauga Stefana, nes jau bijojau, kad tie maratonininkai visi pabaigs trasa per pusvalandi ir isvaziuos manes nelaukdami :). Bet nebuvo taip jau blogai, pradzia tik buvo sunki, nes siek tiek i kalna, ir mes neapsile ir raumenys nuo salcio sustinge, bet is esmes nubegom tuos 10 km per valanda, kas visai neblogai, ir net nebuvom visai paskutiniai :). Gavom mileniumo medalius visi, prisifotografavom ir grizom.

po finišo

Su Stefanu dar papietavom restorane salia ju namu, valgem picas, as buvau 2,5 menesiu nevalgius surio, tai buvo labai skanu, tik per daug :), po to dar pirkau jogurto, kurio irgi tiek pat laiko nevalgiau ir parejau/parvaziavau namo. Visai gerai buvo pakeist aplinka - Adis Abeba didelis miestas, idomu bus ji apziuret, nes pirmom dienom tai mus visur su masina veziojo svedas ir mes visko bijojom toj Afrikoj. O dabar toj Adis Abeboj atrodo, kad visai galima gyvent ir isgyvent, be to zmones net maziau kabinejasi ir saukia ‚farengi‘, nes labiau priprate matyt baltus zmones, ir visi uzsieme savo reikalais. Supermarketuose visko yra - surio, jogurto, sokoladu. Be to ir vaisiu didesne ivairove, nes suveza is visu Etiopijos pakrasciu.
Vakare vel buvom susitike su savo draugais Stefanu ir Tamas (vengras) vakarieniaut, o siandien jie ateis pas mus i namus ir ruosimes vakariene patys. Tikriausiai vel kepsim lietuviskus bulvinius blynus, nes jie visiems patinka, o cia jie net turi elektrine bulviu tarka :). Beje, gyvenam salia Vatikano ambasados, tokiam, sakyciau, prabangiam rajone. Gerai, kad didele gatve siek tiek toliau, nes oras didelej gatvej tragiskai uzterstas, dumai, nezinia kodel, is masinu visada juodi eina. Namas ir kiemas graziai sutvarkyti, grazi nupjauta zolyte, kieme gyvena 2 sunys, vista ir gaidys. As kai einu per kiema i Davido ir Krishano pastata i tualeta, gaidys visada mane puola. Nezinau, kaip ji pamokyt, kad nepultu.. :)
Mary mama cia gyvena viena, ne visai viena - turi 2 tarnaites, viena vyresne, gal mano amziaus, kita jaunesne. Dauguma zmoniu, turinciu cia namus turi ir tarnus bei sargus. Nes labai pigu juos tureti. Mary mama sargo neturi, nes siaip ar taip cia ambasadu ir uzsienieciu rajonas, tai ir taip saugu. Tik nezinau, kas zolyte pjauna. O siaip tai jos mama dirbo rusu kompanijoj, pardavinejancioj masinas (dar ir dabar visi taksi cia lados). Nezinau, ar todel, ar del kitu priezasciu galejo sau leisti tureti gana prabangius Etiopijos masteliais namus ir masinas. Beje, mama, nors jai apie 60 metu, puikiai sneka angliskai, stilingai rengiasi ir vazineja su masina sitoj masinu/zmoniu kosej, (kur atrodo, kad neimanoma vazinet, nenubrozdinant masinos sen bei ten, nes kazkokios taisykles nelabai galioja).
Labai baisu apskritai vaiksciot per gatve, nes perejos nelabai egzistuoja, o jei ir egzistuoja kokia sankryza su sviesoforu, sviesoforo pestiesiems nera, reikia susiprast, kada per ta gatve eit. Bet nieko, isgyvensiu, man cia vis tiek siek tiek lengviau, nei vakaru europieciams, nes Lietuvoj ne taip seniai ir viesi tualetai baisus buvo ir gatves kai kur be saligatviu ir zmones dazniau belenkaip per gatves vaiksto.. Ne taip kaip kokioj vokietijoj, kur viskas ‚in ordnung‘ turi but.
Tai va tokios kol kas istorijos, siandien dideliu planu neturim, o ryt jau mileniumo isvakares, po to mileniumo dar vaziuosim gal kur i Dabrozet (50km), kur gyvena Mary tetis, prancuzas kunigas (siaip jie abu ne tikri tevai, nes paeme Mary is prieglaudos, kai jai buvo kokie 3 metai). Norejau nuvaziuot dar i siaure, Lalibela (musu kiti draugai savanoriai dabar ten lankosi), kur yra baznycios isskaptuotos is uolu, beveik po zeme, bet iki ten 2 dienos kelio autobusu, 2 atgal, tai gana sunki kelione, be to dar kitas miestas dienos atstumu nuo Lalibelos yra su vienuolynais ezero salose ir su 1000 metu senumo knygom, kurias galima vartyt (niekas cia per daug nesaugo ju), o is ezero prasideda Melynasis Nilas, tai kaip ir nenorejau rizikuot pries isskrendant ir leistis i tokia ilga kelione. Galima i Lalibela nuskrist vietiniu lektuvu per kokias 5 valandas su 10 sustojimu tarpiniuose miesteliuose, bet nezinau, kaip daznai tie vietiniai lektuvai krenta :) ir ar visada galima gaut bilietus ta pacia diena pries skrydi.
Tai va, dziaugiuosi kol kas didmiescio privalumais ir dideliu planu neturiu,
iki,
Dovile

kelionė į Adis

vandens išgraužti šlaitai