Sunday, July 29, 2007

Baobabai

Sveiki! 2007.07.29

Parasysiu siek tiek apie vakar dienos ir siandienos nuotykius.
Vakar ryte buvau begiot ir nufotografavau baobabus. Siaip galvojau, kad tik as pati tuos mazus medzius baobabais pavadinau, nes man jie pasirode panasus i baobabus is mazojo princo, galvojau, kad realybej baobabai auksti, bet siandien paklausiau, tai sake, kad cia is tikro baobabai. Ir dabar, po lietaus, jie pradeda zydeti ruzavais ziedais. Aukscio jie panasaus kaip as, bet storesni :)

baobabai

baobabo žiedas
Veliau ejau i miesta, i banka ir turgu, grizdama is turgaus laukiau mikriuko, ir mane uzkalbino vietine mergina. Tai buvo gana keista, nes merginos dazniausiai neuzkalbina gatvej, daugiausiai demesio sulauki is berniuku, paaugliu ir jaunuoliu. Todel nusprendziau su ja pabendrauti. Paaiskejo, kad ji gyvena netoliese, nori pasipraktikuoti anglu kalba ir jos seima megsta baltus zmones, todel pakviete mane kavos ir is anksto pasake, kad man nereikes uz tai moketi. Nes kai kurie jaunuoliai gatvej pradeda su tavim eit, ka nors pasakot, ir jei tu ka nors atsakai ar paklausi, tai nebeatstoja, eina su tavim visur, kur tu eini, vertejauja, o po to praso pinigu uz paslaugas, kuriu tu neprasei.
Viena is pirmu dienu prie musu pristojo vienas toks jaunuolis, kuris nuvede parodyt ‚gandru‘, o po to prase sumoket uz paslaugas ir sake, kad jam dabar reikes taksi grizti i ta vieta, kur mus sutiko. Tai as jam atskaiciau morala, kad jei nori, kad moketume uz paslaugas, tai tegul del to susitaria is pradziu, pries pradedamas eit su mumis, nes mes prie to iprate ir taip daroma Europoj. Be to liepem perspet ir kitus savo draugus, kad kita syki elgtusi kitaip, o kai vis tiek neatstojo ir prase pinigu - butu ejes iki musu vartu - daviau jam viena bira (jis tikejosi bent 10 kartu daugiau). Tai jam zinoma sukele dideli nepasitenkinima, bet daugiau jis nebeturejo nei argumentu, nei vilties, kad gaus ka nors is musu - mes buvom pikti. Aisku, nereikia turet vilties, kad su kitais turistais jis elgsis kitaip, bet bent jau mums savo paslaugu daugiau nebesiulys :) Bet kokiu atveju, vakar nutiko kita istorija, ir as nusprendziau aplankyti mergina, kurios vardas Helen, ir kuri gyveno netoli turgaus. Gaila, neturejau fotoaparato, nesiruosiau fotografuoti turgaus. Bet ji gyvena tradiciniam is molio drebtam namely su tevais, teta ir 3 broliais ir 1 seserim. Pavaisinau juos mangais, o jie mane kava ir injera (tikiuosi ne nuo tos injeros veliau vemiau, visgi stengiausi valgyt labai nedaug, tik is mandagumo), pradzioj Helen, po to jos brolis atnese parodyt savo nuotrauku albumus. Pas juos pasirodo sveciavosi anglai, kurie buvo atvaziave i Arba Minch kulturini festivali. Taciau anglu kalba (ypac brolio), toli grazu ne ‘perfect English’. Bet gerai, tegul bendrauja ir praktikuojasi: po mokyklos ji nori stoti i universiteta, o Etiopijoj aukstasis mokslas - anglu kalba.
Jos ir jos sesers plaukai, kaip ir daugumos merginu, buvo supinti kasytemis. Ji pina plaukus seseriai, o sesuo - jai. Joms uztenka supint kaseles kas 2 savaites, o man turbut reiketu kas 5 dienas, nes praeita karta 5 diena jau buvo ’pasisiause’. Helen pasisiule supinti plaukus ir man, todel as ja pakvieciau pas save sekmadieni i misias ir i ‘chora’ pasimokyt dainuot, o po to supinti man plaukus. Taip siandien ir ivyko. Choras buvo ne visai pavykes, nes pradzioj visi po misiu buvo labai susidomeje, o po to dainuoti liko tik kokie 4 zmones (man 4 labai tinka, bet butu geriau, jei jie butu nuo pradziu iki galo, nes dabar tai buvo toks vaizdas, kad visi tik atsistoja ir iseina, iseina, iseina :). Be to, misiu pabaigoj dingo elektra, todel teko dainuoti be pianino, o musu harmonika etiopams visgi suprasti ir padainuoti sunkiau, kaip ir man istarti tas ju raides, kurios pas mus neegzistuoja. Bet kokiu atveju, sutarem, kad kita syki repetuosim pries misias, 7 valanda ryto :). Jie buvo pasiruose ateiti ir bet kuria savaites diena pries mano darba, bet kadangi as iseinu is namu 7.30 (jiem netycia pasakiau, kad 6.30), tai visgi nusprendem, kad geriau nereikia. Ryte 6 jiems daug geriau pvz ateiti i pamoka, nei vakare 6. Kai kurie vakarais kazkur mokosi, o 6 vakaro matyt yra panasiai kaip mums 21-22 val.
Plaukus Helen pyne labai gerai - jai nei velesi, nei man pese - ana karta buvo blogiau. Bet man rodos ana karta buvo tvirciau supinta ir dabar greiciau issileis. Bet kokiu atveju, kad ilgiau laikytusi sukuosena, reikia miegoti su kepure, kuri nenusmunka. Kepures neturiu, bet turiu skarele, pabandysiu ja uzsiristi. Beje, pyne tik ka isplautus slapius plaukus.

kasytės

rezultatas
Po pynimo visi vaziavom valgyt i SOMA restorana, pakvieciau ir Helen, somoj buna geros zuvies, bet ji vis tiek uzsisake injeros. Matyt jiem iaugus i skrandi ir krauja ta injera. Teko ir man valgyt siek tiek zuvies - visi liepe, sake, kad reikia valgyt, nors ir vemiau. Bet tikiuosi, kad siandien nebebus bloga, nes zuvis ten buna minksta, sviezia ir skani.
Siandien misios vyko anglu kalba, nes tevas Martin (is Kenijos) dar nemoka kalbet Amharu kalba, o tevas Dzonas dar negrizo is Adis Abebos, bet etiopai meldesi amhariskai. Gal iki rugsejo ir as isikirsiu, kurioj vietoj kuri poteri kalbet reikia ir galesiu atsakinet lietuviskai - ’ir su tavimi’, ’keliame i viespati’, ’verta ir teisinga’ :).
Siandien dar pirkau termometra, nes kai blogai jautiesi, niekaip negali pasimatuot temperaturos, nes niekas (net tevas Dzonas) neturi termometru (kazkaip cia nera tokios tradicijos matuot tikslia temperatura, is akies (is rankos) nustato, ar turi karscio, ar ne). Termometru yra pirkti tik vienoj vaistinej is bent jau 4. Davidas viena diena ieskojo termometro savo kompostui, tai buvo apejes visas vaistines ir zinojo tikslia situacija :). Taciau sau termometro nerado, nes jo kompostui reikia matuot temperatura kur kas platesniam diapazone, nei man :). O as temperaturos neturejau, bet bent jau nuo siol misijoj bus termometras.
Vakar vakare beveik pabaigiau nerti Mary pinigine - visai malonus darbas vakarais. Kadangi del kazokiu priezasciu pries 5 ar daugiau metu praradau potrauki ir poreiki televizoriui, tai kol kiti ziuri, as galiu nerti. Be to girdejau per radija karta toki interviu su lietuve zaislu mezgeja, ji sake, kad toks darbas, kur itraukia ranku ir pirstu judesius, labai teigiamai psichologiskai veikia - ramina, subalansuoja pusiausvyra - nes ranku pirstuose labai daug nervu galuneliu ir sakneliu, ir jas lieciant perduodamas impulsas smegenims, kurioms matyt nuo to geriau.
Siandien eisim su Mary kepti pyrago pagal viena is receptu, kuri Kriste man atsiunte, taip pat kepsiu lietinius blynus vakarienei, nes, kaip jau minejau, vireja sekmadieniais neateina, o eiti i restorana visiems jau nusibodo, nes yra kokie 3 restoranai, i kuriuos einame. Lietiniai blynai, bent jau Mary, visai patinka. Man jie patinka taip pat (valgau su importiniu dzemu, uogienes jie neturi, o kazkokios varskes, kuria jie vadina suriu, gal ir galima rast, bet nelabai saugu ja pirkt).
Pabandysiu atsiust keleta nuotrauku ir keliausiu is cia, nes pradeda kast uodai (tikekimes ne maliariniai) - pastarosiom naktim lijo, tai daugiau uodu atsirado.
Iki!

Friday, July 27, 2007

Kalnuose

Sveiki! 2007.07.26
Siandien iki pietu sekmingai dirbau laboratorijoj, niekas per daug nevaiksciojo ir netrukde, rytoj pratesiu darba ir ziuresim, kiek fosfatu turim pelenuose. O po pietu su Mary ir jos bose Belainesh ir vairuotoju, kuris nusimano apie kompostus, vaziavom i Gaze - vieta kalnuose apie 35km nuo Arba Minch, kur jos tures projekta lyciu lygybes, seimos planavimo ir kt klausimais. Siuo metu ten vyksta kompostu ukis, kurio mes ir vaziavom paziuret (mums kaip ir i tema).

Komposto nameliai
Kompostu ukis - tai tokie nameliai, kuriuose jie sudeda mesla, ismatas, slapima, augalu atliekas, gal pelenus ir gal dirvozemio kazkiek ir veliau juo tresia bandomaji uki. Bandomasis ukis taip pat ICDP teritorijoj. jame augina obelu daigus, kuriuos po to parduoda arba augina obelis ir obuolius. Obuoliai cia vieni brangiausiu vaisiu/darzoviu. Klimatas ten visai kitoks, nei cia, apacioje. Nors Arba Minch irgi nera zemai, apie 1400 ar 1600m virs juros lygio, bet ten, kur buvom, yra apie 2600m, ziema buna net minusine temperatura. Ir apskritai, pasijauciau, kaip grizus i Europa - auga zolyte ir dobiliukai tokie pat, kaip pas mus, zydi lubinai. Tik nameliai, eukaliptai ir netikri bananai isduoda, kad visgi cia Afrika. Bet siaip man ten labai patiko - sakiau, reiks vaziuot savaitgaliui, kaip i kurorta.

Lietuviška žolė

Tradicinis namelis ir netikri bananai
Bet kokiu atveju, nors kaimas yra tik 35km nuo Arba Minch, jie neturi nei elektros, nei jokio rysio su pasauliu, ir tik nedaugelis is gyventoju yra buve Arba Minch. Todel dauguma ju mate balta zmogu pirma syki. Koks kilo triuksmas! Kadangi siandien pas juos buvo turgaus diena (Mary ir kiti del to ir vaziavo, nes turejo susitikti su vietiniais organizacijos atstovais), ir mes nuvaziavom i turgaus aikste, tai kai islipom is masinos, jie (daugiausiai vaikai ir paaugliai) apspito mus simtais aplinkui. As ir anksciau rasiau, kad kur eini, ten tave sekioja, bet cia ne tai kad sekioja, bet negali praeit, turi skintis kelia, visur kaip biciu avily. Ir visi surmuliuoja, dziugauja, ziuri i tave, o kai fotografuoji, visi bando subegt i ta puse, i kuria atsuki fotoaparata :). O kai nori surast kita balta zmogu, ziuri, kur spieciaus sutankejimas - ten vidury stovi Davidas.

Pasekėjai

Pasijusk žvaigžde

Pažinimo džiaugsmas

Pažinimo džiaugsmas 2
Pradzioj jie tik siaip stovejo ir krykstavo aplink mus, po to isidrasino, pabande paliest balta ranka (jiems keista, kad ant rankos auga plaukai), patampyt uz plauku. Ir vis kai jiems kas nors keista ir nuostabu, jie juokiasi.
Veliau pastebejau, kad pasiskirste paaugliai stovyklom - mergaites sekiojo paskui mane, berniukai paskui davida. Galu gale pavargau stoveti, atsisesti neimanoma, nes aplink tave prisigrude zmoniu (kaip kokiam mitinge), tai nuejau prie masinos ir sugalvojau, kad galiu uzlipti ant stogo. Tos toyotos taip ir irengtos, kad lengvai galima butu uzlipti ant stogo. Tai buvo vienintele vieta, kur galima buvo isvengti zmoniu. Tiesa, jie niekur nedingo, stovejo tada aplink masina, bet bent jau nelipo is paskos ant stogo, nes vietiniai sargybiniai tuoj pat duotu jiems su rykste per kojas. Ir taip jie bande vaikus nuo musu atgrasinti, bet vaikai nelabai klause, o be to mes sakem, kad verciau ju nemustu.

Visi nori fotografuotis

Visi nori tave pamatyti
Idejau nuotrauku, kad labiau isivaizduotumet, kaip tai atrodo. Beje, budama ant masinos stogo nusipirkau 12 kiausiniu :). Reikia kelt vietos ekonomika :)

Turgus nuo mašinos stogo

Turgus
O siaip i kaima privaziavimas tai tokiu zmoniu ismindytu takeliu.
Normalus zmogus budamas nepagalvotum, kad ten galima masina vaziuot. Bet Afrikoj ir su Toyota land cruiser, jei tik atstumas tarp medziu ir akmenu didesnis, nei masinos plotis, gali vaziuoti visur. Na, ne visai taip, bet panasiai :).
Tai tokia buvo sios dienos sekminga ir ispudinga isvyka, sakiau, kita syki eisim i ta kaima pesciom nuo kryzkeles nuo pagrindinio kelio, apie 11km, nes vaizdai ispudingi - auksciai ir erdves, apacioj sleniuose siaudiniai apvalus nameliai su stogu iki zemes (kad silciau butu), didziuliai netikru bananu lapai (valgo jie saknis), o virsuj zolyte, balti akmenys, kaip kokiose alpese. Tik karves rudos ir su kuprom kaip kupranugariai, ir atvirksciai nei mieste, labai issigasta masinos ir soka i krumus. Mieste tai tokios apduje, net nesitraukia, kartais turi ivaziuot svelniai karvei i sona, kad nueitu nuo kelio. Beje, vaikai ten kaime kartais irgi bega ne link masinos, o nuo masinos. Bet tik kartais :).
Tiek tad ispudziu siam kartui,
iki,
Dovile

Ji

Senimas

Monday, July 23, 2007

Vestuvės

Labas, 2007-07-23

Savaitgalis praejo ramiai - nesinorejo kojos kelt is misijos pavesio, nes mieste, saules atokaitoj, diena labai karsta, o cia, sedint po medziais ar po stogu kartais net vesu. Sestadienis tapo tradicine skalbimo ir tvarkymosi diena. Kadangi i kambarius cia ieinama tiesiai is lauko (ner prieskambariu), daug greiciau prisinesa purvo, bet kol kas man uztenka plaut grindis karta per savaite. Neturejau grindu skuduro, bet miegmaisy radau viena vilnone kojine (matyt Kriste paliko), tai pagalvojau, kad vienos vis tiek nepanaudosiu, tai paverciau grindu skuduru :).
Sekmadieni buvo misijos virejos sunaus vestuves, tai visi buvo pakviesti apsilankyti, todel Mary, tevas Martin, as ir Davidas nusprendem nuvaziuoti.

Aba Martin
Pirma syki nuvykom diena, apie 14 val, tuo metu jaunoji buvo savo namuose, o jaunikis su choru ir kai kuriais sveciais (nzn kuriais) isvaziavo pas ja. Kadangi sveciavomes jaunikio namuose, buvom pakviesti atvykt veliau, apie 17h, paziuret jaunuju. Gerai, kad nuvykom tik kokia 18.30, nes jaunavedziu dar nebuvo, teko pusvalandi palaukti (visa ta laika mums sake, kad jau vaziuoja ir uz 5 minuciu atvyks).
Kai jaunavedziai atvaziavo, visi sustojo prie duru/vartu i kiema ir pradejo ploti. Uz vartu, gatvej, dar issove keleta fejerverku, tada i kiema pradejo eiti choras, kiti zmones, veliau iejo jaunieji. Man visi pradejo rodyt pirstais, kad ’sitie yra jaunieji, juos reikia fotografuoti’, nes mane, kad galiu nesuprasti, kurie yra JIE. Bet atskirti juos nesunku - apsivilke kaip kokie imperatoriai, raudonais rubais, siuvinetais auksiniais siulais, jaunoji nesisypso (kaip veliau man paaiskino, kad bijo, kad nuotraukose bus negrazi, jei sypsosis). Jaunuosius pasodino kiemo gale, ir mes isvykome, nes bijojom, kad prisvils pupeles, kurias buvom palike virt ant elektrines virykles. Bet tolesne vestuviu seka panasi, kaip ir visur - valgis, sokiai, ir visi issiskirsto, tikriausiai apie 21h vakaro. Kita diena jaunieji vaziuos pas kitus tevus.

Choras

Jaunavedžiai už vartų

Jaunavedžių belaukiant

Jaunieji
Beje, jie baznycioj susituoke jau pries diena, bet ‘puota’ kele diena veliau, nes ortodoksai turi visokiu keistu paprociu, kaip kad ’negalima praustis ir liest vandens diena po to, kai priemi komunija’. Tai matyt del siu ir kitu priezasciu svente atidedama.
Sekmadieni baznycioj po misiu pristaciau (reiskia pagrojau ir pagiedojau) keleta vakarietisku kataliku giesmiu (Taize rinkinys), ir nuo kito sekmadienio, jei susirinks norinciu, pradesiu vest choro pamokas. Idomu, ar pavyks, nes ju supratimas apie muzika siek tiek kitoks - ju harmonika sudaro ne 7 garsai (kaip musu gamoj do re mi fa sol la si), o tik penki (speju, kad do re fa sol si) - toks arabiskas skambesys, kriste gavo kompakta, gal kaip nors iskirpsit, suspausit, idesit pavyzdeli i bloga? Tai gali but, kad panasiai, kaip prancuzas negirdi H raides (jam tas pats zodis atrodo hungry ir angry, heat ir eat), etiopai gali negirdet mi ir la.
Dar nusipirkau siulu ir vaseli (virbalais cia nieks nemezga, tai juos galima nusipirkt tik Addis Abeboj), tai berods nebesiskusiu, kad vakarai per ilgi ir nera ka veikti - tik spek pasiruost chorui, parasyt e-maila, nunert ka nors - jau ir miegot reikia eit. Ai, tiesa, vakar dar pradejau bandyt Etiopu hieroglifus skaityt. Kalbet man sunkiai sekasi (o Davidas daug kalba ir supranta) ir nelabai as motyvuota mokytis etiopu kalbos, bet tuos hieroglifus skaityt man idomiau - kaip koki kryziazodi ar galvosuki sprest. Tai sakiau, as ismoksiu skaityt ir galesiu jam perskaityt, o jis gales isverst. Turi jie keleta garsu, kuriu mes neturim, tai tokia sprogstanti T, p, c, balse tarpinis variantas tarp A ir E. Ir kai sutinka su kuo nors (vietoj ’taip’), jie turi toki istiktuka - ikvepia garsiai ir staigiai ora. Taip mes darom, kai issigastam, ar isgirstam ka nors netiketo :).
Pusrycius jau du kartus valgiau universitete - labai patogu, nereikia kazko gamintis namie, rupintis ir pirkti, tai maista dabar reikia nusipirkti tik savaitgaliui ir vaisius. Nes universitete maistas praktiskai uz ta pacia kaina, kaip produktai kainuotu, sumustinis su keptu kiausiniu + arbata kainuoja 2 biras (is puses duonos) arba 3.5 biras (is visos duonos), t.y. 60 lietuvisku centu arba 1 Lt. Pietums valgome injera su mesa arba darzovem (priklausomai nuo to, ar pasninkas ar ne, treciadieniais ir penktadieniais pasninkas, net pieno pokelyje parduotuvej man nepardave :) bet gal neturejo jo apskritai). Injera dazniausiai kainuoja 3-4 biras, tai irgi didele suma universitete sunku isleisti.
Tai yra gana keista, nes restorane kainos daug didesnes. Zuvies patiekalas kainuoja 25 biras, t.y. 7.5 Lt. Aisku ta zuvi su garnyru atnesa per 3 lekstes, ir po keliu kartu supratau, kad verciau valgyti dviese 1 patiekala.
Tik beda, kad kiekviena diena universitete pusryciams sumustinis su kiausiniene, o pietums injera su kazkuo. (Jie ta injera aisku visada skirtingai vadina, priklausomai nuo to, su kuo. Cia panasiai, kaip pas mus kas nors skustusi, kad pietums kas diena bulviu kose, tik vis su kazkuo kitu, ir skirtingai patiekalai vadinasi, bet vis ta pati bulviu kose). Kaip bebutu, klause siandien manes, koks man Etiopu nacionalinis patiekalas labiausiai patinka. Tai sakiau, kad jie nelabai daug turi - injera ir injera. Hm, nu taip, sake, bet pvz dar duona yra. Tada atsakiau, kad ir duona ir injera man patinka. Be to, neskaitant kavos ir arbatos su keturiais sauksteliais cukraus, saldumynu jie nevalgo. Parduoda kavinej tokias spurgas neapvalias, tesla labai skani, bet be cukraus :). Reikes gal sokoladinio kremo prie ju nusinesti. Nes Davidas be sokoladinio kremo gyvent negali (pusryciams valgo banana su sokoladiniu kremu), tai ir as viena syki nusipirkau indeli, bet namie mazai bunu, tai mazai suvalgau. Bet kokiu atveju, saldumynu cia pavyksta valgyt gal 10 kartu maziau, nei Lietuvoj, nes nera tokios kulturos. Sokolado galima nusipirkt supermarkete importinio europietisko ir brangaus, universitete parduotuvelese yra arabisko, bet nelabai skanaus, o siaip is saldumynu galima nusipirkt sausainiu. Etiopisku - su sintetinio skonio idaru - uz 1 bira (30 centu) (visai skanus, per karta susivalgo, nes tik kokie 8 sausainiai), indiski ir arabiski po 2 biras, turkiski po 5-6 ir daugiau :). Saldumynus pakeicia bananai ir mangai, kas tikriausiai yra sveika ir gerai. Pastebejau, kad net plaukai maziau riebaluojasi - gal del maisto - jei neskaiciuociau, kada ploviau galva, pamirsciau tikriausiai issiplaut. Nes riebalu gyvulines kilmes praktiskai nenaudojam - ta jautiena liesa, sviesto cia nelabai buna (to importinio margarino nesinori pirkt), tai kiek naturaliam piene buna (itariu, kad cia jis gali but riebesnis, nei Lietuvoj) tiek ir suvalgau.
Tiek apie maista ir visa kita,
sekmes,
Dovile

Su jaunikio mama

Svita lenda pro vartus

Tėvas Martin

Ir vėl injera

Vaišės

Thursday, July 19, 2007

Laboratorija (3)

Sveiki, 2007-07-19
Taigi, siandien pagaliau pavyko rasti klaida eksperimente – pasirodo per mazai NaOH buvo, kad neutralizuotu visa rugsti, naudota organikos oksidavimui, nes NH3 issiskiria tik sarminej terpej. Kazkaip mes sita tikrinom pati pirma karta, kai vykdem eksperimenta, ir terpe buvo sarmine, todel daugiau ir nemastem, kad cia gali buti suo pakastas.

nustatinėjame azotą
Bet kokiu atveju, Kinfe buvo labai nusivyles, kad jo eksperimente, kur jis slapima pyle ant pelenu ir garino, pelenuose liko tik 4% azoto, kuris buvo uzpiltas. Bet kadangi eksperimentas pagaliau pavyko, Kinfe norejo ji baigti. Iki tarnybinio autobuso baigti nespejom (tarnybinis is universiteto isvaziuoja 17h), be to laboratorijos raktus issinese kiti zmones ir ju nepavyko pasiekti mobiliu telefonu, nes kartais dingsta rysys, o buvo kaip tik tas kartas :), tai Kinfe tikriausiai liko laboratorijoj per nakti testi eksperimentu, o as isejau i teorini tarnybini 17.45. Is zmoniu nebuvimo ir salia pasitaikiusio zmogaus bandymu man kazka paaiskinti itariau, kad gal tas antras tarnybinis ir neegzistuoja. Bet tai nebeda – greitai man suorganizavo, su kuo vaziuot i miesta, nes kaip tik atvaziavo universiteto zmoniu pasiimt 6vietis autobusiukas (o gal cia ir buvo tas tarnybinis, kas cia zino), mane i ji isodino (gale tilpo tikriausiai dvylika) ir sekmingai nuveze i miesta (tarp Sechos ir Sikelos). Nuo ten dar teko pavaziuot mikriuku, i kuri irgi sutilpo dvigubai daugiau zmoniu, nei teoriskai yra vietu, bet toks cia gyvenimas: jei nera policijos pakeliui, visi yra draugiski ir nepyksta, kad mikriuko vairuotojo padejejas (pinigu surinkejas) liepia jiems pasispaust ir priimt dar kelis zmones.
Mikriukai yra pagrindine transporto priemone mieste, jei neturi masinos ir nevaziuoji tarnybiniu autobusu. Visi jie yra toyota, nudazyti melynai-baltai. Niekada ant ju nebuna numeriu, musu mazam mieste tai praktiskai marsrutai nepersidengia, todel nesusipratimu nebuna. O Addis Abeboj mikriuko vairuotojo padejejas iskises galva per langa saukia, kuria kryptim mikriukas vaziuoja. Sako, pradzioj buna sunku susigaudyt del akcento, kuris mikriukas tau tinka, bet gali paklaust salia laukianciu zmoniu, tai jie nurodys ir isodins i tinkama mikriuka, kol ismoksi atskirt, kuria kryptim vaziuoji.
Mikriukas nuo marsruto pradzios iki galo kainuoja apie 40 lietuvisku centu, jei vaziuoji puse kelio, kazkiek pigiau, tiksliai dar nesusigaudziau.
Siandien atradau, kad pusrycius galima valgyt universitete, ir dauguma, vaziuojanciu tarnybiniu autobusu taip ir daro. Nes tarnybinis autobusas isvaziuoja 7.30, reiskia is namu reik iseit 7.15, o tokiu metu valgyt dar nesinori. Siandien isidejau sumustiniu pusryciams, bet galima nusipirkt sumustiniu su kiausiniene universitete kavinej. Kavine reikia isivaizduoti kaip tam tikra teritorija lauke su keletu stalu, kedziu ir daug suolu, ir dideliu kiosku su dviem langais. Prie vieno lango pasakai, ko nori, susimoki, tau atplesia ruzava popiereli, jei nori arbatos, melyna – jei kavos, tada nueini prie kito langelio, padedi popierelius i isrikiuota popiereliu eile ir lauki. Tada dazniausiai tau duoda tavo kava ir arbata be eiles, nes esi balta. Ir kadangi nesitiki, kad sita kava ir arbata bus tau, nepaprasai, kad idetu maziau cukraus. Nieko, galima to cukraus neismaisyti, tik gaila badaujanciu vaiku, kai lieka centimetras cukraus ant dugno.
Indus surenka personalas.
Ir siaip, porcijos maisto labai dideles ir matyt tokia cia valgymo kultura, kad jie palieka nesuvalgyta maista lekstej. Man tai kazkaip neiprasta ir keista ir nepatogu, ir as mieliau mokeciau ta pacia kaina uz mazesne porcija, kad nereiktu palikt nesuvalgyto maisto, bet nieko nepadarysi.
Dazniausiai, jei eina valgyt keli zmones (draugai ar kolegos) kartu, jiems injera ideda i ta pacia lekste. Lekste didele, skersmuo bent 40cm. Pavyzdziui, siandien ejau valgyt su kaimynu indu Ebeneser, tai sukrove mums i ta pacia lekste, nors mokejom uz maista atskirai. Bet kartu padaviau maisto plastmasiukus (pietums, kuriuos valgom kitoj vietoj, vietoj popiereliu duoda plastmasiukus pagal tai, ka uzsisakei). Pietu maista atnesa padavejas, kuris ir surenka indus veliau.

dvi porcijos
Ok, kadangi visiems idomu nuotraukos, atsiusiu dar keleta ir is seniau, nes siom dienom graziu ir idomiu nepadariau. Vienoj nuotraukoj matosi, kaip penktadieni visi nori sulipti i sustojusi isuzu ir nuvaziuoti kazkur (gal i savo kaima). Kitoj – kai keliavom pietuose, kaime, kuris buvo netoli uztvindyto kaimo, sedejome masinoj, vaikai labai norejo i mus paziuret ir pabendraut. Taip pat kazkada nufotografavau kambari, kuriame dabar sedziu ir rasau jums laiskus.
Tai tiek ziniu,
iki,
Dovile

visi nori važiuot su Isuzu

visi nori pasižiūrėt į mašinos vidų ir į baltuosius

ofisas misijoj

Tualetai

Davidas dirba ne laboratorijoj (nors daznai uzsuka), bet jis dabar turi jau milijona projektu - visi nori komposto. Tai ir tekstiles fabrike ir dar kazkur, ir pas mus misijoj darys komposta, visokios organizacijos ji nori pasikviest. Visur deda zmoniu isdziovintas ismatas :). Bet daug literaturos apie tai, tai tikekimes, kad nesukels jie cia kokios ligos protrukio. Bet kokiu atveju, kadangi visi slapinasi gatvej, tai situacija siaip ar taip ne per geriausia. O tualetai - tai kazkokia tabu tema. Vienas dalykas, visam universitete tu tualetu ne per daugiausiai, kitas dalykas, zmones nelabai zino, kur jie yra, o trecias dalykas, jei garsiai koridoriuj paklausi, kurios durys yra tualeto, tai visi atsisuka ir pradeda juoktis. Dar ketvirtas dalykas, kad personalo tualetas yra rakinamas, kad butu svaresnis, rakto reik ieskoti, nes ne visi turi, bet rezultatas vis tiek ne koks, nes nepasakyciau, kad tas personalo tualetas svarus. Vanduo man rodos praktiskai niekur nenusileidzia. Tai isivaizduoju, kokio svarumo studentu tualetas, jei man i ji pataria neiti.

Farengi turi kamerą

Laboratorija (2)

Laboratorijoj darbo pakanka, galima butu dirbt ir dirbt, jei butu elektra. Nes dirbam kol kas dviese, as ir toks lab technician Mekuria, kuriam viska reikia aiskint ir tikrint, nes pvz biuretej kai turis suzymetas is virsaus i apacia, tai jis nuleidzia, o desimtuju mililitru padalas suskaiciuoja is apacios i virsu.. Aisku galeciau neduot titruot, bet tada nieko negaleciau duot ir is vis letai dirbtume.
Apskritai jis ar jie yra neypatingai tvarkingi, pribarsto i svarstykles, neisvalo, palieka popiereliuus visokius nuo sverimo ir valymo ismetytus ant stalo, indus mieliau plauna pries darba, ne po darbo (kas uzima milijona laiko, pipeciu neimanoma isplaut, kai jos pridziuve).
Rupinasi cia manim kazkas - toks vairuotojas yra misijos, tai pamate, kad as nusvilus saulej, klausinejo kaip sveikata, paklause, ar arbatos nenoriu, sakiau, kad visai noriu, tai atnese toks vaikas (matyt vietoj padavejos) arbatos.
Arbata duoda is tokiu mazyciu stiklinaiciu (koks 100ml) visur ir visada, ir prikrauna daugybe cukraus. Prasiau, kad maziau idetu, tai vis tiek turbut kokius 2 saukstelius vietoj 4 idejo i ta puodeli.

ok, baterija baigias, siunciu

Nacionalinis parkas




Parkas
Vakar apie 10 ryto dingo elektra, todel visi darbai laboratorijoje pasibaige net neprasideje. Nutarem, kad indu neplausim iki kito karto, kol dings elektra, kad turetume ka veikt.
Vakar i misija buvo uzeje vokieciai - Deividas ir Viktorija. Deividas cia savanoriauja jau metus, ortodoksu misijoj dirba kompiuteriu specialistu. O jo drauge, ka tik baigus mokykla, atvaziavo aplankyt. Jie pasiule siandien vaziuot i Nech Sar nacionalini parka ir pas krokodilus. Kadangi siandien iki pietu elektros irgi turejo nebut, mielai sutikau, nes kai daugiau zmoniu vaziuoja, pigiau parkas kainuoja (baltiesiems kaip visada taikomos baltuju kainos).
Todel 7 ryto isvykom i Nechsar nacionalini parka, matem daug zebru, nemazai gazeliu, nemazai tokiu kiskio dydzio stirnu (Dikdik arba Digdig angliskai), viena padara su iltimis (kaip is liuto karaliaus), kazkiek pauksciu didesniu, grazu vaizda i ezera is aukstai ir nudegem saulej (nes pamirsau savo krema nuo saules).
Po pietu apsilankem prie versmes, kurioje galima maudytis ir vaziavom prie Chamo ezero, kur su valtimi plaukem (du valtininkai ir motoras plukde) ziuret begemotu, krokodilu, marabu (nesu tikra del pavadinimo, bet italai taip kalbejo - juodi pauksciai dideliais pagurkliais) ir pelikanu. Begemotu tai mazai tepamatysi - tik ausys ir akys virs vandens kyso, kartais iskelia visa snuki. Krokodilu pora matem dideliu mieganciu salose, keleta mazesniu plaukiojant. Bet kaip susipazinimui su vandens gyvunija - visai neblogai.
Sake, kad prie begemoto arti plaukt ir gasdint negalima, nes jis issigandes nori apverst valti.
Taip visa diena ir praejo - bent pusvalandi reikia kratytis masinoj, kol nuvaziuoji prie ezero, o ryte kratemes dar ilgiau, nusvilau saulej, turiu tik baltus ratilus apie akis nuo saules akiniu. pasirodo, siek tiek saugo nuo UV kinietiski saules akiniai uz 3litus, pirkti cia vietoj.
Kaip as sakau, yra pigios kinietiskos prekes ir pigesnes kinietiskos prekes. Tai jei pigios parsiduoda Lietuvoj, tai pigesnes parduodamos cia. Kokybe atitinkama. Pvz pirkau prailgintuva uz 1,5 lt, tai nezinau, is ko jis padarytas ir kokio storumo laidas (stengiuos labai nelankstyt, kad nenutruktu :), bet kai pabandziau viena syki per ji pajungt spirale vaneniui virint, tai visas uzkaito, tik vanduo neuzvire. Tai stengiuos per ji dabar jungt tik mazos galios prietaisus. Bet kokiu atveju, mazai tos elektros reikia kambary, o daznai jos ir nebuna :). Kinietiski akiniai irgi nukrite arba smarkiau valant issiardo i remeli ir stiklus, gerai, kad susideda atgal, nereikia kliju :).
Tokios tad istorijos, apie pietus atsirado elektra, tai ryt kibsim i darbus laboratorijoj.
Linkejimai!






Kelias, kuriuo važiavom nacionaliniam parke

Monday, July 16, 2007

Sveiki,


Vakar su Mary vel bandem ilipti i ta kalna, kur pries pora dienu buvau. Vel buvau kaip Jezus - seke minia zmoniu (jie visi vakarop grizta i savo kaima is Arba Minch, tai jiems buvo pakeliui), tik i pacia virsune, kur nera kelio ir reikia brautis per krumus lipom dviese. Pasirodo, kad ne tik as nesuprantu, ka jie kalba, bet ir Mary, nes zmones, gyvenantys uz miesto kalba ne amharu, bet tikriausiai oromu kalba.Uzlipus iki pagrindinio kelio pradejau fotografuoti jas - cia nehamarai ir pinigu uz nuotraukas neprase, nes labai retai jas kasfotografuoja. Atvirksciai, joms buvo didelis dziaugsmas pamatyti savo nuotrauka fotoaparato LCD ekrane, o kai dziaugiasi, jos labai juokiasi:). Pradzioj fotografavau mane sekusias paaugles, bet po to keliu ejusios moterys pamate mus ir prase jas nufotografuot. Leidziantis nuo virsunes (nors tokios tikros virsunes kaip ir neradom), matosi (girdisi), kaip zmones eina keliu. Atrodo, kad visi kalba ir niekas nesiklauso. Bet kokiu atveju, grizti namo daug ramiau, nes visi, kas eina, eina ivirsu, todel tik tenka sveikintis ir kartais spausti rankas sutiktiems (cia zmones labai megsta spausti rankas), bet niekas nenori eiti i miesta kartu su mumis.Po 3 valandas trukusio pasivaiksciojimo gerai miegojosi, todel vos atsikeliau i misias. Bet siandien didele svente - krikstynos, todel negalejau neiti. Krikstijo Oliverio sunu. Oliveris - Airis, man rodos, jis buvo kunigas, gal netgi tevo Dzono kursiokas, bet pries kazkelis metus nusprende baigti karjera sitoj srity ir vede etiope.Dabar gyvena Arba Minch, krikstija antra vaika ir stato viesbuti turistams. Misios kaip visada buvo laikomos dviejomis kalbomis, kriksto tevai - Oliverio bosas is Airijos su zmona, kurie kaip tik dabar lankesi cia.Vaikas buvo ramus ir miegojo visas misias, kol neuzpyle vandens ant galvos, tik jo sesuo, kuriai kokie 2 metai, reikalavo demesio ir zirze. Netrukus, man rodos vaziuosim pietu pas Oliveri - kai gyvenam pas kunigus tai kviecia i visas iskilmes kartu su kunigais - ne taip jau ir blogai. Tiesa, praeita savaite, kai buvom turguj, pasakiau Salamnesh (ji cia finansininke-sekretore, su vireja vaziavo i turgu, as prisijungiau), kad man reikia kavos, nes treciadieni pabaigiau Nescafe 3 in 1, kuria dar bobute buvo idejusi. Vaiksciojom, vaiksciojom, atvede mane prie kazkokiu zirniu/pupeliu ir klausia, ar tau ju reikia? Sakau, ne, o kas cia? Sako - kava. Taip supratau tada, kad man tu zirniu reikia, ir pirkau puse kilogramo uz kokius 3.5Lt. Vakar parode, kaip reikia kava skrudinti. Rreikia pradzioj daug kartu praplauti vandeniu, po to ant keptuves isdziovinti ir skrudinti, kol paruduos. Buna ivairaus rudumo kava. Mes Lietuvoj geriam gana tamsia, o sake, kad amerikoj ji buna tik svelniai parudavusi. Todel nuo vakar geriu tikra etiopijoj uzauginta kava.

Flora








Visi nori eiti kartu su farengi