Wednesday, September 26, 2007

Back home


Sveiki!

Žiūriu, žmonės pasigenda mano blogo papildymo :). Sėkmingai grįžau Lietuvon su viena tarpine stotele Vokietijoj ir pasivaikščiojimu Stambule. Bet po Etiopijos tiek Turkija, tiek Vokietija, tiek Lietuva per daug nesiskiria. Keliai geri, žmonės balti ir turtingi, vėjas pučia ir šalta (išskyrus Turkiją, net pasigailejau, kad negaliu pasilikti kokiai savaitei prie jūros;), norisi kepurę užsidėti ir rūpesčių iki valios. Nueik šen ir ten, sutvarkyk tą ir aną..
Kaip bebūtų, iki galo kompo dar nesusitvarkiau, todel ypatingo nuotraukų papildymo kol kas nebus, bet visus kviečiu kitą ketvirtadienį spalio 4 dieną gamtos mokslų fakultete (Čiurlionio g. 27, Vilnius) į mano Etiopijos pristatymą. Pasistengsiu atsirinkt nuotraukas ir atsinešt keletą vaizdinių (kvapinių) priemonių :).

Iki pasimatymo!
Dovile

Friday, September 14, 2007

Dabrozeit

Atvykom i Dabrozeit - miesteli, kur gyvena mary tetis. Viskas gerai, silciau nei Adis, tai bent nakti miegot silta :). Eisiu pirkt duonos ir kept lietiniu blynu, nes sutarem, kad as su Krishanu gaminsiu valgyt, o jie plaus indus :)
Vakar mezgem prie zvakiu sviesos, nes ner elektros. Siandien gal sutvarkys.
Tikiuosi visi jau bus atsikele, kai grisiu, pavalgysim ir vaziuosim I vienuolyna ant kalno su vulkaniniu ezeru :)

Wednesday, September 12, 2007

Milleniumas


Adis Abeba
Sveiki!
Su nauju tukstantmeciu :). Sianakt sutikom nauja tukstantmeti Etiopams, tik kad patys etiopai 12 nakties jau miegojo, tik 3 farendziai prie televizoriaus ziurejo koncerta ir valdzios kalbas. I miesta nejom, dauguma cia sutinka naujus metus su seima, o mieste prezidentai is visu kaimyniniu valstybiu, sustiprinta apsauga, snaiperiai ant stogu, eismo policija gatvese. Bet lyg viskas praejo ramiai. Aisku mileniumo sventimas truks visa savaite. Pvz siandien pirma nauju metu diena, tai kaip ir svente, turetu but balius, bet kadangi dauguma zmoniu treciadieniais pasnikauja, tai perkeltas avies valgymas ir sventimas i ketvirtadieni. Tie kurie nepasnikauja, sves siandien.
Mary nuejo i kirpykla ir issitiesino plaukus, atrodo kaip amerikone :). Cia madinga issitiesint plaukus - kaip pas mus susigarbanot svenciu proga.
Dar buvo ateje ryte vaikai dainuot ir prasyt pinigu ar kazko kito, kaip pas mus per uzgavenes. Daina vadinasi ‚lemlem‘, reiskia ‚zaluma‘ - per naujus metus, kurie ateina pasibaigus lietingam sezonui, viskas suzaliuoja. Todel per naujus metus ant zemes pribarsto zoles ir gelyciu, patiesia zalia kilima ir kavos gerimo ceremonija vykdoma ant to zalio kilimo.
Ok, vanduo tikriausiai susilo, eisiu praustis po kibiriniu dusu.
Iki!

tarnaitė skrudina kavą

Monday, September 10, 2007

Adis-2

Sveiki!
Stai jau antras rytas Adis Abeboj, atsigabenau Davido laptopa i lova, tai parasysiu siek tiek.
Sitam mieste baisiai salta. Buvau jau pamirsus, ka apskritai reiskia savoka ‚salta‘, ir turejau visokiu ideju, kaip grizus i Lietuva maudysiuos ezere, etc. Nes kai temperatura nenukrenta zemiau 23, smegenys matyt pamirsta ta pojuti. Pvz vis prisimindavau, kad namie miegu prisirengus visokiu rubu ir niekaip nesuprasdavau, kodel, nes siaip ar taip po kaldra turetu buti silta. Bet pasirodo, kad ne velnio, miegu jau dabar vos ne su megztiniu :). Bet siandien jau saule sviecia ir darosi visai karsta..
Siaip nera cia taip jau baisiai salta, vakar radau termometra vienuose namuose, tai buvo 14 laipsniu ryte. Beda, kad cia temperatura mazai kinta, tai po pietu manau, kad buvo 18, bet ne daugiau. Kaip ir normali Lietuviska temperatura, gerai, bus tam tikra aklimatizacija. Tik kad ta Adis Abeba labai aukstai - lyg 2.5 ar pan, tai vakar nors buvo debesuota, nemazai laiko praleidau lauke, todel vaikstau dabar raudona nosim ir zandais - saule dar stipresne, nei Arba Minch.
Vakar sudalyvavau farendziu mileniumo begime. Istorija tokia, kad daug zmoniu i ta Etiopija atvaziavo is esmes tik del mileniumo begimo, kuriame turejo dalyvaut Haily Gebrasselasy, geriausias pasaulio ilgu distanciju begikas etiopas, o stai valdzia sako - begimo nebus, bus po menesio. Tai zmones daugiau ar maziau nusivyle - vienam is maltos 8 remejai bilietus nupirko, viesbucius uzsake ir kazkokias reklamas per maltos televizija rodo. Nelabai supratau, kodel, bet tas vyrukas labai aktyvus ir snekus buvo ir visiems savo istorijas pasakojo :). Zodziu, kadangi as irgi buvau uzsiregistravus i ta begima, tai emailais kontaktavomes su vienu organizatoriu, pagalvojau, kodel nesudalyvaut farengiu begime - vis viena i Adis Abeba atvaziavau.

bėgikai

bėgikai kunigai

10k
Stefanas, kitas vokietis is musu grupes, kuris su Tamas dirba Adis Abeboj (gerins elektriniu injeros kepykliu sauguma :) irgi begioja karts nuo karto, tai irgi buvo nieko pries sudalyvaut, tik kad labai anksti, astunta ryto jau reikejo but prie kazkokio viesbucio. Uzvakar su Mary ir kitais ejom pas jos draugus i Barbekiu - kepem mesa ant lauzo, tai as 1 nakties nuejau miegot, kad galeciau atsikelt, o jie dar ejo i kluba, tai grizo penkta ryto. Vargse Mary, 7 vel turejo keltis vezt mane. Neesme, susitikom prie viesbucio su Stefanu ir kuri laika neradom ne vieno zmogaus, kuris kazka zinotu apie begima. Bet po to pamatem viesbucio koridoriais besiblaskanti vyra su sortukais, tai supratom, kad cia ‚musiskis‘ - cia ir buvo tas is Maltos.

linksmasis maltietis
Veliau atvaziavo mazas autobusiukas su daug anglu, mus surinko ir nuveze i siaurini miesto pakrasti - uzkele i kalna, kad lengviau butu begt nuo kalno. Ant to kalno dar sutikau kita pazistama - Skota kuniga, is anglu kunigu ekspedicijos i Etiopija mileniumo proga, kuris buvo pas teva Dzona ir irgi turejo dalyvaut begime, bet jam pasake, kad cia aukstai ir sunku, tai jis nusprende nebebegt. Kitas airis kunigas Shonas, kuri tevas Dzonas dar veze i pietus, ir jis mums pasirode keistokas ir naivokas, visgi bego.

prieš startą

sušalėliai prieš 10k
Bet kokiu atveju, visi stovejo susale, nes dauguma buvo su sortais, pasiruose Afrikai, o cia ant kalno turbut buvo 10 laipsniu silumos. Gerai, kad turejau drauga Stefana, nes jau bijojau, kad tie maratonininkai visi pabaigs trasa per pusvalandi ir isvaziuos manes nelaukdami :). Bet nebuvo taip jau blogai, pradzia tik buvo sunki, nes siek tiek i kalna, ir mes neapsile ir raumenys nuo salcio sustinge, bet is esmes nubegom tuos 10 km per valanda, kas visai neblogai, ir net nebuvom visai paskutiniai :). Gavom mileniumo medalius visi, prisifotografavom ir grizom.

po finišo

Su Stefanu dar papietavom restorane salia ju namu, valgem picas, as buvau 2,5 menesiu nevalgius surio, tai buvo labai skanu, tik per daug :), po to dar pirkau jogurto, kurio irgi tiek pat laiko nevalgiau ir parejau/parvaziavau namo. Visai gerai buvo pakeist aplinka - Adis Abeba didelis miestas, idomu bus ji apziuret, nes pirmom dienom tai mus visur su masina veziojo svedas ir mes visko bijojom toj Afrikoj. O dabar toj Adis Abeboj atrodo, kad visai galima gyvent ir isgyvent, be to zmones net maziau kabinejasi ir saukia ‚farengi‘, nes labiau priprate matyt baltus zmones, ir visi uzsieme savo reikalais. Supermarketuose visko yra - surio, jogurto, sokoladu. Be to ir vaisiu didesne ivairove, nes suveza is visu Etiopijos pakrasciu.
Vakare vel buvom susitike su savo draugais Stefanu ir Tamas (vengras) vakarieniaut, o siandien jie ateis pas mus i namus ir ruosimes vakariene patys. Tikriausiai vel kepsim lietuviskus bulvinius blynus, nes jie visiems patinka, o cia jie net turi elektrine bulviu tarka :). Beje, gyvenam salia Vatikano ambasados, tokiam, sakyciau, prabangiam rajone. Gerai, kad didele gatve siek tiek toliau, nes oras didelej gatvej tragiskai uzterstas, dumai, nezinia kodel, is masinu visada juodi eina. Namas ir kiemas graziai sutvarkyti, grazi nupjauta zolyte, kieme gyvena 2 sunys, vista ir gaidys. As kai einu per kiema i Davido ir Krishano pastata i tualeta, gaidys visada mane puola. Nezinau, kaip ji pamokyt, kad nepultu.. :)
Mary mama cia gyvena viena, ne visai viena - turi 2 tarnaites, viena vyresne, gal mano amziaus, kita jaunesne. Dauguma zmoniu, turinciu cia namus turi ir tarnus bei sargus. Nes labai pigu juos tureti. Mary mama sargo neturi, nes siaip ar taip cia ambasadu ir uzsienieciu rajonas, tai ir taip saugu. Tik nezinau, kas zolyte pjauna. O siaip tai jos mama dirbo rusu kompanijoj, pardavinejancioj masinas (dar ir dabar visi taksi cia lados). Nezinau, ar todel, ar del kitu priezasciu galejo sau leisti tureti gana prabangius Etiopijos masteliais namus ir masinas. Beje, mama, nors jai apie 60 metu, puikiai sneka angliskai, stilingai rengiasi ir vazineja su masina sitoj masinu/zmoniu kosej, (kur atrodo, kad neimanoma vazinet, nenubrozdinant masinos sen bei ten, nes kazkokios taisykles nelabai galioja).
Labai baisu apskritai vaiksciot per gatve, nes perejos nelabai egzistuoja, o jei ir egzistuoja kokia sankryza su sviesoforu, sviesoforo pestiesiems nera, reikia susiprast, kada per ta gatve eit. Bet nieko, isgyvensiu, man cia vis tiek siek tiek lengviau, nei vakaru europieciams, nes Lietuvoj ne taip seniai ir viesi tualetai baisus buvo ir gatves kai kur be saligatviu ir zmones dazniau belenkaip per gatves vaiksto.. Ne taip kaip kokioj vokietijoj, kur viskas ‚in ordnung‘ turi but.
Tai va tokios kol kas istorijos, siandien dideliu planu neturim, o ryt jau mileniumo isvakares, po to mileniumo dar vaziuosim gal kur i Dabrozet (50km), kur gyvena Mary tetis, prancuzas kunigas (siaip jie abu ne tikri tevai, nes paeme Mary is prieglaudos, kai jai buvo kokie 3 metai). Norejau nuvaziuot dar i siaure, Lalibela (musu kiti draugai savanoriai dabar ten lankosi), kur yra baznycios isskaptuotos is uolu, beveik po zeme, bet iki ten 2 dienos kelio autobusu, 2 atgal, tai gana sunki kelione, be to dar kitas miestas dienos atstumu nuo Lalibelos yra su vienuolynais ezero salose ir su 1000 metu senumo knygom, kurias galima vartyt (niekas cia per daug nesaugo ju), o is ezero prasideda Melynasis Nilas, tai kaip ir nenorejau rizikuot pries isskrendant ir leistis i tokia ilga kelione. Galima i Lalibela nuskrist vietiniu lektuvu per kokias 5 valandas su 10 sustojimu tarpiniuose miesteliuose, bet nezinau, kaip daznai tie vietiniai lektuvai krenta :) ir ar visada galima gaut bilietus ta pacia diena pries skrydi.
Tai va, dziaugiuosi kol kas didmiescio privalumais ir dideliu planu neturiu,
iki,
Dovile

kelionė į Adis

vandens išgraužti šlaitai

Saturday, September 8, 2007

Adis Abeba


Ant kalno

Sveiki visi!

Atvaziavom i Adis Abeba - issivysciusi miesta. Vakar pries isvaziuojant nuvedziau visus i savo kalna - prisegu nuotraukas. Siandienos nuotrauku dar neturiu, nes esu interneto kavinej, o nuotraukos dar fotoaparate.
Bet nieko, kelione sekes neblogai, vaziavom 10 zmoniu prailgintu pikapu. Ant stogo vaziavo dvi ar trys vistos priristos :). Partrenkem antilope, tai zmoniu reakcija kiek kitokia, nei Europoj, norejo pasiimt ja kaip mesa. Vienu momentu jau galvojau, kad tikrai pasiims, bet kad musu pilna masina, o ant stogo pilna daiktu, tai neeme. Kelias artejant prie Adis Abebos gereja, atrodo visai kaip Europoj :).
Kai mes prie provincijos vieskeliu iprate..
Beje, Adis Abeboj yra Puskino skveras, nes Puskino bobute buvo etiope :).
Man rodos yra toks posakis ”paklausk puskino bobutes”. Ar ne?
Ok, atejo Mary, turiu jau begt, ryt stengsiuos daugiau parasyt :).

Komanda

kaktusas smirdantis

Tuesday, September 4, 2007

Sveikatos apsaugos sistema

Sveiki!
Taigi is nauju Afrikos patirciu sia savaite isbandziau veikla ”susirgti ir aplankyti gydytoja”. Gerai, kad sekmingai gydytojas mane pagyde ir liga truko tik viena diena :).
Bet kokiu atveju, jei nuosekliai pasakojant, uzvakar nakti pakilo temperatura, pradejo skaudet galva, vakar ryte jau buvo 38.2, pradejau aiskint visiems, kad noriu vaziuot i poliklinika. Bet vietiniai (o tevas dzonas jau beveik vietiniu tapes) sako - menka cia temperatura, cia nuo maisto (nes valgiau tu davido salotu), praeis per kelias dienas. Bet jei nuo maisto, kaip man buvo ziema, temperatura paviduriavus turetu pradet krist, o cia tik kilo. Todel nuvaziavom i Abaya klinika, kur dirba vienas gydytojas ir pagalbiniai darbuotojai (bet cia dauguma kliniku tokios), uzsiregistravau, teko laukt, nes zmoniu labai daug. Sedi visi poliklinikos kiemely, dauguma aisku atrodo kur kas sunkesni ligoniai nei as, bet cia tikriausiai todel, kad ju toks poziuris - nesikreipia i gydytojus, kol nera jau visai blogai.
Palaukem iki pietu, mano eile dar neatejo, todel sugrizom po pietu.
Gydytojas toks visai malonus, gal kaip uzsienietei, o gal visada toks.
Visi paklausymai, gerkliu paziurejimai tokie pat, kaip ir pas mus. Tada nusiunte mane i kita kambariuka tyrimu. Ten laborantas dirba, stovi ant stalo staline lempa, centrifuga, gal mikroskopas. Paeme krauja (su vienkartiniu svirkstu), po kokio pusvalandzio jau turbut buvo atsakymai, bet dar reikejo palaukt eiles.
Zodziu, issiaiskino jie, kad man ne maliarija, bet labai panasiu simptomu liga viduriu siltine (typhoid fever). As iki siol dar nesu tikra, ar ten buvo viduriu siltine, nes nuo jos skiepijaus (gal kazoks kitas porusis) arba gal kokia salmonelioze ar kazkokia kita bakterine zarnyno liga, bet svarbiausia, kad tie antibiotikai, kuriuos israse, padejo ir siandien temperaturos jau neturiu ir galvos neskauda.
Poliklinika tai tokia +-, vietines ligas jie matyt gerai zino kaip ir kuo gydyt, kaip istirt, bet kokia retesne liga cia sirgt nenoreciau, nes tas vienas gydytojas ir vienas laborantas matyt negali but visu ligu specialistai.
I laboratorija nejau, taip kad dabar atostogauju, kaip kurorte, miegu, mezgu, skaitau :). Kiek girdejau, vokietis buvo nuejes i laboratorija, nieks ten be manes nedirba.. Nezinau kodel, ne man tu rezultatu reikia, o jiems.. :)
Davidui irgi nesiseka su kompostu, siandien zmones uzkele kainas ir uz mesla nori ne 30 o 300 Biru, tai jis sugaiso visa diena kaip ir del nieko, todel vaiksto susinervines, nes zino, kad kai jis isvaziuos, nieks jo kompostavimo darbu neprates..
Tai tiek kol kas, privaziavo cia 100 kunigu, visi veliau nores prie neto, tai as siandien jau nebeprisijungsiu.
iki,
Dovile

Friday, August 31, 2007

Askaridės, džinsai

Sveiki!
Senokai nerasiau, bet pas mus viskas po senovei. Dirbu dabar su biologais, kuriuos pasamde pagal autorine sutarti, tai kol kas visai neblogai, jie bent jau darbstus. Parsiveze darzoviu, jas plove, centrifugavo nuoplovas ir bandem rast helmintu kiausineliu. Gal kazka panasaus ir radom ant kopustu, bet rytoj kazkas nueis is kaimo parnest vaiku kakuciu, sake, tikrai rasim helmintu kiausineliu, tai bus mums kaip pavyzdys ;).
Siandien buvau turguj, pirkau dzinsus. Baisiai sudetingas pirkimas buvo ir labai pavargau, nes pardavejas 3 kartus sake ”neik neik, dar palauk”, kaina pradzioj pasake 3guba ar 4guba, bet po to visada sako ”sakyk, kiek duosi”, sakau ”80 biru”. ”Ne, ne, doleriu mes neimam, bet duok 220 biru”. As sakau ”doleriu as ir neturiu, jau 2 menesius cia gyvenu, tai tiek tos, einu pas kitus dzinsu pirkt”. Ok, sako, duok pinigus ir imk dzinsus. As sakau, kad man reik pasimatuot pirmiausia. Pirma syki pasimatavau, sako - gerai, duok 180 biru. Sakau ne, duosiu 80, bet man reikia veidrodzio. Tai atnese toki maziuka veidroduka, gal 20 cm skersmens, sako ziurek. Tada sakau - ne, kita diena drauge atsivesiu. Nene, sako, palauk palauk. Tada kitas jo draugas nuejo atnest didesnio veidrodzio. Per ta laika susirinko kokios 3 moterys paziuret, na, neskaitant to musulmono draugo, kuris atnese veidrodi. Sitam veidrody jau maciau save, dzinsai man visai patiko (beje abu, kuriuos dave matuotis, buvo +-, matyt mintinai savo dzinsus ismano ir netinkanciu neduoda), tai galvoju, jei neatims is manes visu pinigu, tai pirksiu. Vel bande pasakyt savo kaina kazkokia ten 3 kartus didesne nei reali, tai as sakau ”viskas, einu”, tada sako, ”gerai, gerai, duok pinigus”. Daviau jam 80, kaip visada jie stovi dar su israiska, lyg turetum duoti daugiau. Pradejo pakuoti dzinsus (jau geras zenklas), tik labai sunkiai man norejo juos atiduot, tai vienu metu jau pradejau plest is ranku :). Galu gale, atidave man dzinsus, neateme is manes likusiu pinigu, sako dar “tip this man, give him 10 birr”, tipo tam, kuris atnese veidrodi. Bet as sakau - ne, pats ir duok jam 10 birru, jis tau padejo parduot dzinsus”. Tuom sekmingai baigesi mano apsipirkinejimas, gana varginantis, bet su vietiniais (Mary ar Salamnesh) butu net sunkiau, nes jos neprate, kad kaina 3 kartus uzkeltu, todel netgi maziau moka deretis, nei mes, kurie iprate, kad kainos visada padidintos. Todel kartais net kvailai bandom nusideret, kai pasako mums tikra kaina. Geriausia kaina zinot, pries einant pirkt. Viena syki ”suypykus” isejau is parduotuves, kai nepardave man tualetinio popieriaus uz 2 biras (norejo 3). Tai po to kai nuejau pas ”patikima” pardaveja ir suzinojau, kad kaina is tikro 3 biros, ir as cia kazka ne taip prisiminiau, pagalvojau, kad keisokai jiem turejau atrodyt..
Dar pirkau tinkleliu nuo uodu virs lovos, galima bus naudot miske, zygiuose vietoj palapines vidines dalies, sode virs hamako ir panasiai, tik jie supurksti insekticidu, ir bijom, kad nebutu DDT (nes vikipedijoj raso, kad buna supurksti DDT ir cia labai gerai), tai reiks issiaiskint ir isskalbt grizus, jei ka. Jei kam nors reikia tokio tinklelio, parasykit man maila, kazkiek galiu parvezti. Nes lietuvoj pries pora metu ieskojau pirkt, tai neradau. Sestadieni planuojam eit i ortodoksu baznycia (ju cia dauguma) i misias. Jos trunka 3 valandas, bet idomiu balsu gieda senaja kalba ir reikia uzsidet vietine skara ant galvos.
Tai toks laiskas kol kas,
iki!
Dovile

Sunday, August 26, 2007

Borena

Sveiki! Grizom vakar is Borenos, pabuvom dar vienam mieste pietuose, aplankem turgu, nors neilgai vaiksciojom, bet spejau nusvilt siek tiek saulej. Saule cia idomi - kartais nusvyli, bet rudumo per daug neigauni. Davidas laukuose pastoviai dirba, bet vis tiek nera labai rudas.
Miegojom viesbuty, vos radom vietos, nes per miesta eina kelias is Kenijos, tai visi nori nakvot. Grindys isplautos zibalu nuo visokiu parazitu, biski smirda, tai buvo baisu siek tiek is pradziu, kad blakes kokios nesukastu, bet po to isidrasinom ir net naudojomes dusu. Aplankem turgu, pirkom apyrankiu, kurias nukala pasieny su Kenija gyvenantys kalviai. Zmones cia vel siek tiek kitokie, bet labai vertina savo kultura ir save, todel neleidzia ju fotografuoti. Arba leidzia, bet reikia susimoket :). Todel dazniausiai reikia apsimest, kad fotografuoji drauga, o fotografuot jau ka reikia. Matem kupranugariu :). Cia juos zmones augina asilu vietoj - kroviniams nesti. Ir matem visokiausiu keistu pauksciu ir digdigu (tu mazu stirnu, kur cia nac parke begioja). Tik jie cia naturalus laukuose ir drasesni. Labai nustebom, kai pamatem salia kelio stulpelius (ties slaitu ir pan) ir kelio zenklus, be to uz Borenos toliau i pietus kelias asfaltuotas. Nusprendem, kad turbut del to, kad arciau Kenijos. Ir jausmas toks siek tiek panasus, kaip is lietuvos nuvaziavus i kokia Vokietija - svariau, labiau civilizuota ir pan. Tai taip ir cia is Arba Minch nuvaziavus i Borena. Aisku, skirtumas labai nezymus :).
Tai tiek, prie progos atsiusiu nuotrauku, bet atvaziavo Krishanas (vokietis savanoris) ir kitas kunigas, tai kol kas kompas bus labiau uzimtas.
Iki!
Dovile

kupranugaris

mečetė

turgus

Thursday, August 23, 2007

Goloborando

Sveiki! 2007-08-23
Siandien grizom is dar vieno pasaulio krasto - Goloborando. Kaimas (apie 5800 gyventoju) pietuose. Nuo pagrindinio kelio reikia vaziuoti apie 2 valandas per stepe - pusdykume, o paciam kaime kai kurie vaikai bega nuo manes, nes bijo baltu smeklu ;).

vaikai, kurie bėgo nuo manęs

vaikai
Misija ten turi kelis projektus, nuolat gyvena gal 4 zmones - atsakingi uz klinika, vandens projekta, lyciu lygybes ir edukacijos. Isteigta mokykla (gal pirmos trys klases), toliau vaikai, jei nori, turi vaziuoti i apylinkes centra, kuris yra gana toli. Siaip visada smagu nuvykti i toki uzkampi - zmones ateina bendrauti su tavim ne del kazkokiu isankstiniu isitikinimu ar naudos siekdami, o del to, kad jiems smalsu, kaip atrodo baltas zmogus. Pavyzdziui, moterys, kai isidrasino, ateidavo paziuret ir paciupinet mano plauku. Joms tikriausiai jie labiau panasus i arklio uodega, nei i plaukus.

fotosesija

papuošalai
Vakare besededami lauke po zvaigzdemis (ten labai silta, diena net per karsta, bet nera uodu - per toli nuo vandens, todel galima sedeti ir miegoti lauke) isgirdom kazkokius keistus puciamuju garsus, ir Ebeneser (Eby - indas, gyvena misijoj) pasiule nueiti paziureti, kas ten yra. Nukeliavom visi, o pasidodo, ten muzikos ir sokiu repeticija pries ’Graduation’ svente - vienas is kaimo gyventoju Arba Minch pabaige savo studijas (mokytoju koledze). Ir vienas savanoris, keliaves su mumis - jo destytojas :).
Taigi, su mumis keliavo du anglai - brandaus amziaus zmones, abu iseje i pensija - Robas ir Dzudi. Robas savanoriauja per VSO (voluntary service overseas), o Dzudi jam siaip palaiko kompanija. Jis cia jau 6 menesiai (atvyko is viso 2 metams), abu buve pedagogai, jis labai megsta savo darba ir labai dziaugiasi cia dirbdamas, tik dabar uzsiemes medziagos perrasinejimu/paruosimu is naujo, nes ji per sudetinga sito koledzo studentams..
Aha, tai sudalyvavom repeticijoj, pasokom sokinejimo aukstyn soki (nes sokinejimo aukstyn + vaiksiojimo pirmyn sokis man pasirode per sudetingas:). Pucia jie tokias dudeles, kurios turi tik vieno aukstumo garsa, bet pucia keli zmones skirtingo aukstumo dudeles skirtingais ritmais, todel gaunasi visai grazu. Dar viena dauzo medzio gabalais vienu i kita ritma, pagal kuri ir pucia dudeles ir vaiksto pirmyn - atgal.
Nezinau, kaip tie zmones, kuriems virs 60 istvere visa kelione karstyje ir dulkese, nes net man buvo sunku - po 6 valandu kratymosi siek tiek atsikrato smegenys :). Bet atrodo, kad visai nieko. O vietiniams zmonems, kurie nevaziave masina, ir jei juos paimi pavezti, tai daznai pasidaro bloga ir jie uzsimano vemti, gerai, jei speja islipti is masinos arba masina atvira (be stogo). Visgi adaptuojasi zmoniu koordinacijos sistema prie visokiu nenaturaliu supimu ir kratymu, jei pradedi vaikus vezint nuo mazens.. Viena moters, kai paemem ja pavezti kalnuose, tai is baimes atsigule ant dugno ir apsimete, kad miega. Kaip strutis galva i smeli.. Zodziu, apie Goloborando. Gyvenimas ten toks, kad vanduo toli (4 km iki upes, dabar prie upes padarytas grezinys ir pompa), is kalnu teka saltinis, mazdaug 1 litras per minute, tai galvoja, kaip cia ji sugaudyt ir atvest iki kaimo. Padare 2 tvenkinius lietaus vandeniui sugaudyt, bet neypac sekminga, nes atrodo, kad vanduo susigeria gana greitai i zeme arba isgaruoja. Zodziu, vanduo - prabanga, maistas kopustai (kurie atrodo, kaip akaciju lapai) ir kukuruzai, tikriausiai del tokio maisto visu vaiku pilvai ispusti. Aisku, turi karviu ir ozku, taip pat vistu. Gyvena ant kalno slaito, nuo kurio atsiveria gana grazi panorama i sleni tarp kalnu. Tikriausiai pagal tai vieta pasirinko :). O is tikro tai gyvena taip toli nuo upes, kad nebutu maliarijos.

pienas
Pradzioj pacioj, kai nuvaziavom, buvo labai karsta, ir man buvo siek tiek baisu, kad cia toj dykumoj bus pilna parazitu kurie mane sukas ir ateis i lova. Nes namai be duru, lovos - be tinkleliu. Bet laikui begant nusiraminau, nes jokio baisaus padaro nepamaciau (isskyrus driezus, kurie ropoja sienoms - pas juos kiti gravitacijos desniai - ir dabar supratau, kad yra labai mieli padareliai), jokia muse neikando, Ebeneser nakvojo lauke be palapines (aisku nakti paranoiskai su kuoka apvaiksciojo teritorija, nes jam pasirode, kad kazkas vaiksto, veliau bande lova inest atgal i nama, nes pasivaideno, kad pradeda lyti :). Taip pat bijojau, kad lovoj negyventu blakes, uteles ir visa kita, nes jie irgi platina ligas, bet tam name dazniausiai niekas negyvena, o jei niekas negyvena, tai ir parazitams nera kuo maitintis. Todel nusiraminau, pasiklojau miegmaisi, apsiklojau paklode (nes buvo tikrai silta) ir nuejau miegoti.

namas, kuriame gyvenau

driežiukai
Tiesa sakant, pasijauciau net kaip kurorte kokioj Kroatijoj - siltas vakaras, nereikia jokio tinklelio nuo uodu, pucia lengvas vejelis - smagu :). Maistas mums, kaip farengi buvo makaronai ir makaronai, po to injera, bet kaip tokioj vietoj, tai galima labai dziaugtis gausa ir ivairove. Grizdami atgal dar apsipirkom drozinetu is medzio veideliu ir kt suvenyru, gerai, kad mediniai ir lengvi - galesiu parvezt.
Tiek kol kas,
Iki

kaktuso žiedai

vaizdas nuo kalno į slėnį

Nuotraukos is lipimo i kalna ir kai nepravaziavom per upe


Apačioje matos (ir girdis) turgus

kai nepravažiavom per upę

kompanionė

kalnas

kalniečiai

bezdžionės ant šlaito

Pakeliui - matosi Chamo ežeras

Viršūnė su karvėm

Tuesday, August 21, 2007

Arbaloo

Arbaloo - tai toks tualetas, kurio vieta po puses metu pakeiti perkeldamas budele ir tupejimo pagrinda ant kitos duobes, o i buvusio tualeto vieta pasodini medi. I tualeta reikia pilt pelenu, tada nebuna taip skysta, nesmirda, nesiveisia muses ir kirminai. Davidas nudaze ROSA logotipu tupejimo pagrinda ir dar pakabino balioneli prie stogo :)

Arbaloo


Davido kompostas

Botanikas

Namuose

Sveiki, 2007-08-20
I pietus vakar neisvaziavom, nes upe buvo uztvinus ir viena masina buvo istrigus upeje. Tai pafilmavom, pafotografavom, apsisukom ir grizom kokius 60km atgal. Sekantis bandymas - treciadieni, jei mane isleis is universiteto, nes pagaliau (kas turejo vykti pries menesi ar daugiau) prades rinkos tyrimus turguj, klausines zmoniu, kuo tresia kopustus ir panasiai. As kaip ir tureciau dalyvauti, bet nezinau, ar buciau bent labai naudinga, nes kazkas man turetu nuolat vertejauti. Vakar oras buvo vesus ir dregnas - toks lietuviskas, bet siandien vel atsilo, saule kepina, tai gali buti, kad lis. Kai kurie, pvz Kinfe, gana tiksliai nuspeja, ar lis nakti, ar ne, pagal tai, koks oras diena, bet man dazniausiai nepavyksta..
Vakar vakarienei kepiau zemaitiskus blynus, nes Mary labai patiko patiekalai is bulviu. Siaip pries tai ji bulviu nemego, nes cia bulves gamina tik kaip bulves fri - verda riebaluose, todel jos buna labai riebios. Beda, kad nera krakmolo. Sakiau, reikes pasigaminti is bulviu. Indas sake, kad buna pirkti, bet jis galvoja, kad ten tik skalbiniams krakmolyt tinkamas..
Mary kepe pyraga su sokoladu ’brownies’, nusirasiau recepta, bet cia neturiu, prie progos galesiu atsiusti.
O sestadieni pries lipant i kalnus su Mary ir Davidu darem piknika kalnuose, su bulviniais blynais is pokelio, kur mama atsiunte, prancuziska misraine, sokoladais Mars, Snickers ir Twix (Mary atveze is Adis). Zmones vis ateidavo pasiziuret i mus, bet ka darysi, tenka priprast prie to.. :)
Siandien 3 valandas ryte nebuvo elektros, tai gerai, kad buvau pasiemus savo nerinius vaseliu, tai sedejau lauke ir neriau. Suejo visos valytojos pasiziuret ir sake ”Gobas, gobas”, suprask, labai patiko joms mano krepselis. Tai Davidui krepseli jau praktiskai pabaigiau, liko pabaigt tevo dzono salika ”MANCHI” ir dar pasizadejau Mary bliuzkute numegzt. Teks suspet per tas likusias 4 savaites.. Beje tie siulai - lygtai vilna. Sunku suprast, dazniausiai tos, kurios zino, kas per siulai, nemoka angliskai, o kas moka angliskai, neturi supratimo apie siulus..
Tai va tiek ziniu, nezinia, kada laiska issiusiu, nekalbant jau apie nuotraukas, nes rysys siom dienom visai nepastovus.. Iki!

turguj (1)

turguj (2)

turguj (3)

money money

Pakeliui į kalnus


pakeliui i kalnų kaimą
Sveiki, 2007-08-19
siek tiek pasikeite planai ir isvaziuojam i Goloborando (kazkur pietuose) diena anksciau (sekmadieni, po misiu). grisim pirmadieni arba antradieni, arba jei lis - veliau.
Vakar buvom Bekolej - kalnuose, lipom su Mary i kalna. Davidas, kadangi pasitempes ciurna, sedejo masinoj, skaite ir miegojo. Ten virs dvieju km tie kalnai, su masina aisku uzvaziavom aukstai, tai lipom tik kelis simtus metru, bet vis vien jauciasi, kad retesnis oras ir reikia dazniau kvepuot. Bet siaip labai grazu. Vos bulius manes neuzpuole ant kalno virsunes, jau ketino pult, bet pradejau rekt ir begt, tai issigando :)
Vakar vakare dar sventem Indijos nepriklausomybes diena, kuri buvo 15 rugpjucio ir valgem indiska maista (labai daug prieskoniu), todel (arba ne todel) Davidas po to puse nakties veme. Panasi liga, kaip mano :). Gerai, kad man si syki nebloga.
Uz keliu minuciu isvaziuojam, todel jei internetas nesuveiks (dabar nenori veikt) paliksiu laiska, kad Davidas issiustu


kalnas

flora kalnuose

fauna

fauna renka pusryčių trupinius

Thursday, August 16, 2007

A Story

Dear all,
This time I’ll write a letter in English, because what I experienced today is of more importance to you, maybe this would be helpful in deciding what is right to do in a critical situation, if you happen to experience one (I hope not..) and Lithuanian people would also understand English.
Sometimes when you see beggars and sick people on the street, you have to put on some shelf of ignorance to be able to live in this environment because you cannot help everyone and helping only one of them could make a situation even worse. But I think any person in this world has to the best one can, when it is a matter of life and death.
Today was happily starting my breakfast in the cafeteria just outside the university campus, by the street. If it was Europe, no cafeteria could be held in such place, because the traffic to the city the size of Arba Minch would be too high and noisy to sit 2 meters aside from the road. But here the traffic is low - only some busses, tourist Cobras and Isuzu trucks with goods go now and then. That’s why people use the road for walking and the drivers have to use the sound signal to make them aware that a car is coming (what is a bit annoying if you are in a car).
So, I was just trying to add an adequate amount of sugar in my milk+coffey when I heard a weak scream and a bump. Whatever - I didn’t pay any attention, because people often are shouting with or without reasons here. But when I saw several and then more and more people running to the direction, and shouting for the car heading to Addis, I realized that someone was hit by the car. The car didn’t stop, neither did it come back.
I also stood up and went a bit closer, but I didn’t want to see someone in blood, because sometimes even a detailed story about someone who died from inner bleeding after a car accident can make me feel sick for a week.
So soon almost a hundred people gathered around the person and I was trying to find out in English if the person is still alive. I was talking to a guy (not a student, he was in his ~40ties) who was also having breakfast in the cafeteria. She (the girl was about 14-15 years old) was alive and I asked why they are not taking her to a hospital NOW, because it can be a matter of minutes between life and death. So he was trying to explain me, that the traffic police has to come and write the act, because it might have been an assassination or sth. Nonsense. I insisted that it doesn’t matter and they have to take her to a hospital immediately, and then he told something to a university guard passing by.
There were 4 minibuses at the gate of the University nearby, some Isuzu were passing, and I was becoming nervous that no one takes her to hospital immediately. One pickup stopped (or was stopped by people, because it was difficult to move on the road) and some action happened, so I thought that it is going to be all right now and with shaking hands tried to finish my sandwich. Later on the car moved and I saw that the people are still around the body which was lying on the sideway of the road. There were 2 possibilities- they didn’t take her to hospital because she was already dead or they didn’t take her to hospital for some other reasons like the driver didn’t want to have his car covered with blood.
I went to pay for my breakfast and tried to ask for the waiters why they didn’t take her to hospital, but their English was too bad for answering anything. So I went back to the table where the guy in his 40ties was having coffee with his friends and insisted once again, why nobody takes her to a hospital. He was a bit surprised at first, because he also thought that a pickup would take her, but his friend assured him that the girl was still there.
Once again I told that they must do something, he said there is no car, they are trying to report and later the car will come. How?! There are many cars around - 4 minibusses are waiting for clients and several Isuzu were passing and of course there cars in the university. Then he tried to explain me that it is a matter of ignorance and that no one wants to take the responsibility for her. His friend was laughing a bit about my concern and belief that they must do some actions quickly. I understood that there was a waste of time talking to them and asked if there were any traffic policemen around. There were only guards at the university gate, so I went to them and asked why no one is taking her to the hospital. They said that now they are reporting and after that the Red Cross will send a car and take her to the hospital. Now I was really irritated and nearly shouted, that no report matters now and that the life of a person must be in the first place. There are plenty of cars and they must take her to the hospital this minute. Luckily some university pickup wanted to leave campus and stopped at the guards, and the guard who was convinced by my words (or my tone or my skin color) told them to take her. They went to the victim, I was still far away, but I saw several people jumping into the back of the car and pulling the victim inside. Still I wanted to be sure that it wouldn’t happen like it happened before and was asking people if they took her. This time it seems she was taken, because people started to move on to their own directions. Also the woman who was with the guards told that the girl was bleeding from her nose and throat and vomiting. The 40-year-old guy translated and said that she was alone there, so that’s why nobody took responsibilities. And like before, he said, that she has got a chance to survive. Now it’s up to God what happens. Ahh, religious and lazy people - whatever the God decides, as time passes by, she would have less and less chances to survive if she bleeds..
I told him that she was not alone, a hundred of people gathered around and there were many possibilities to help. And I also asked what he would think if it was his own child, but it was too difficult and too fast for him to think over the whole situation, so I left.
And I thought about them and myself. I myself was also ignorant at the beginning and to some extent till the end - I selfishly didn’t want to see her because that would cause some discomfort for me. Somehow when there are so many people, and you think that they must do something - they are more related to the girl than me. One can find many reasons why he didn’t help: I am not a doctor - I don’t know what to do, I am not a part of this situation, I already tried to convince people and so on... But later I understood, that if physically I am not able to stop the bleeding and other medical issues, the color of my skin should do it’s job this time. So luckily the guard, who was at first willing to behave according the usual procedure, took some immediate actions. If he wouldn’t do so, then my next plan was to go to the university clinic to invite some doctors. Now I think (but that didn’t come to my mind before) that I could pay 50 birr (that was what I had with me) to a minibus driver, so maybe they would agree to take her. There might be some other possibilities according to the situation, but definitely it would have been a mistake to try to avoid problems ‘leaving their own matters to themselves’ and go to the lab to work and I would have blamed myself a lot if I had left.
So I hope for you and me those situations wouldn’t happen often in our life, but when it’s between life and death, I think that the thought ‘I am not able to help’ shouldn’t occupy ones mind and after trying to do something, If it doesn’t help, we should try to do something more, then something more effective and by any means.
I hope she will survive. It was some 15-20 minutes after the accident that the car took her and it will take another 15 minutes to reach the hospital. Then it depends on how fast and how skilled the doctors are, what equipment they have. And then (only after people did everything they could) it depends on God. That’s what I think.
All the best for you,
Dovile

Wednesday, August 15, 2007

Gimtadienis


Gimtadienis
Sveiki! 2007-08-14
Keleta dienu nerasiau. Savaitgali praleidau ramiai ir tradiciskai, o pirmadieni buvom Helen (tos, kur man pina kasytes sekmadieniais) gimtadieny. Pakviete mus visus tris (mane, Davida ir Mary). Mary dar is vakaro paklausiau, ar mus vaisins injera, tai sake, kad ne, nes gimtadienis vakare, tai turbut valgysim sausainius ir saldainius. Bet gerai, kad pries einant pas Helen po darbo turejau laiko, ir be to, kad pasivaiksciojau po turgu, dar uzsukau i ‘Zebib snack and coffey’ kavine, kur radau keksu, bandeliu ir kitokiu gerybiu. Siaip jau seniai zinojau, kad ten galima Europietiskai pasmaguriauti, nes Kinfe ten eina pusryciauti, bet niekad nebandziau. O visai neblogai. Sultys kaip sultys - jos visur puikios, o kepiniai (kaip beje ir visa kavine) graziai atrodo. Kas keisciausia, kad sultys tiek aptriususioj kavinej kur kai palija labai sunku neissimozojus koju ir kelniu vaikscioti, tiek sitoj kavinej, kuri atrodytu kaip vidutine lietuviska kavine, kainuoja tiek pat.
Taigi, tesiu apie Helen - jai suejo 17, nors is isvaizdos turbut atrodo kaip mano bendraamze. Stalas buvo papuostas dirbtine kaledu eglute su mirksinciom lemputem, padeta popierine klauno kepure, o vaises, zinoma, injera :). Taip pat ir virtos bulves su morkom. Helen padovanojom sokoladu (nes ji juos labai megsta) ir papuosalu - pakabuka ir auskarus.
Siek tiek pabuvom, visa seima i mus paziurejo, pabendravom ir issiskirstem, o Helen dar liko laukti savo draugu. Praeita savaite radau kalna (is tikro jis visada ten buvo), i kuri galima uzbegti ir nubegti po darbo iki sutemstant. Tas kalnas man labai patiko, nes jis turi smailia virsunele, nuo kurios visos 4 (o gal begalybe) pusiu matosi. Ir siaip jis turi gera aura :). Ir dar viena privaluma turi - niekas neseka is paskos :) Keleta zmoniu pakeliui jei ir sutinku, tai jie tik pasidziaugia, kad as cia begu/einu ir tiek :). Labai smagus tie oromai (oromes), sutinka tave ir dziaugiasi (sako uuuu!, aaa! su paspygavimais) ir kazka kad sneka, kad sneka savo kalba, nzn kodel galvoja, kad as galeciau suprast, nes ju net vietiniai miestieciai nesupranta :). Kartais nori paspaust ranka. Siaip ta nuosirdu dziaugsma sutikus kita zmogu retai pamatysi Lietuvoj - daznas kaimietis su itarimu i viska ir visus zvelgia arba stebisi ir kitus keistuoliais (siek tiek durnais) laiko :) Beje, praeita syki, kai grizinejau is kalno, sutikau moteris su vaiku ir bezdzionele uz pavadelio (labai maza ir labai miela atrode, bet ranku artyn nekisau, nors ir norejosi paglostyti - ka as zinau, koks tos bezdziones protas ;). Bandziau issiaiskint, kam jos ta bezdzione turi, bet irgi nesupratau, ar jos ja naudoja fotografuotis su turistais ar siule man ja nufotografuot (bet tada neturejau fotoaparato).
Tai va tokios kol kas istorijos, laboratorijoj sia savaite vel turiu darbo, tai laikas greitai bega.
iki!
Dovile

Helen šeima