Sveiki, mielieji 2007.07.01
Vakar neprisedom prijungt Davido laptopo prie interneto, o musu name nebuvo elektros, tai nieko neparasiau, uztai siandien tiek visko susikaupe, kad nezinau, ar beprisiminsiu viska pamineti. Galbut chronologine tvarka pradesiu nuo vakar (sestadienio) ryto. Pusryciams issikepiau bulviu su kiausiniene, visi buvo pakraupe ir nustebe, kad lietuviai pusryciams valgo „pietus“. Davidas pusryciams valgo dazniausiai banana su sokoladiniu kremu arba, jei yra duonos (bulkos), tai ja su sokoladiniu kremu, arba ka nors saldaus. Kiti nezinau ka valgo, bet ne per daug.
Kaip bebutu, mano pusryciu uzteko ir Davidui pietums (jis valgo gal trigubai maziau nei as) ir man sekantiems pusryciams. Po pusryciu pasiuliau Mary eiti i kalnus(neaukstus, salia namu), bet kadangi siomis dienomis labai karsta, nusprendeme eiti zemyn, prie saltiniu.
Miestas vadinasi Arba Minch kaip tik del siu saltiniu, nes Arba Minch reiskia „40 saltiniu“. Indas, kuris gyvena cia (Ebeneser) paveze mus siek tiek link ju, tada pradejom leistis slaitu zemyn (panasus statumas, kaip kalnuose), ir per kokia 15 minuciu pasiekem saltini. Dauguma saltiniu yra uzdaryti uz tvoros :), ju lankymas mokamas, mes si syki apsiribojom tuo, kuris atviras visiems. Jame turskesi vaikai ir paaugliai, nes cia vienintele vieta, kur galima maudytis (nera bilariju, tu, kur po oda sulenda ir po to gyvena kirmineliai). Todel ir mes su Mary issimaudem, Davidas neisdriso. As, zinoma, buvau kaip paroda ir visi spoksojo, kai as ejau maudytis, nes tikriausiai pirma karta balta zmogu maudantis mate. Gerai, kad nenusiverciau nuo tu akmenu, nes nepratus vaiksciot basa ir visi akmeneliai duria, labai lengva prarast pusiausvyra. Ta bala is tikro nedidele ir negili, bet i ja atiteka ir isteka vanduo. Jis nuolat keiciasi, yra skaidrus ir svarus, tik gyvena mazos zuveles, kurios bande valgyt mano koja, todel per ilgai nesimaudziau.
Po balos ejom pasivaiksciot po miska. Ta vieta, kur yra saltiniai, yra zemuma tarp dvieju ezeru – tai yra kaip ir nacionalinio parko dalis. Kai buna dideles liutys, tie ezerai susijungia. Bet jie nebuvo susijunge jau daug metu, todel ten zelia miskas. Miske gyvena bezdziones :). Pradzioj ejom ejom, jokiu bezdzioniu nesimate, tik girdejosi. Mary mate maza krokodiliuka, kuris greit pabego, todel mes nespejom pamatyt. Misku eiti nesunku, nes daug takeliu (nezinia, ar liutys juos isplove, ar ten zveriu, ar parko priziuretoju takeliai). Yra daug lauzavieciu, Mary sake, kad gal ten parko priziuretojai lauzus kurena. Prie vienos lauzavietes pamatem nubegant maza bezdzione ir isgirdom snarant sakas virs galvu ir „kalbant“ kitas bezdziones. Ramiai pasedejom, jos isidrasino ir pradejo sokinet per medzius. Siaip matem tik nedideles bezdziones, bet sake, kitose vietose galima rasti ir didesniu.
Atgal vel lipom i statu slaita, kadangi mano saules kremas arba blogai veikia, nes lenkiskas, arba nusiplove toj baloj, kur maudziausi, gana nusvilau pecius ir nosi, gerai tik tiek, kad neskauda (visgi kazkiek padejo). Namo grizom pesciom, neuztruko labai ilgai, nes per miesteli reikejo eiti kokius 2,5 km.
Jau galvojom, kad nieko ta diena nebevyks, bet Mary su drauge, kuri dirba kitoj organizacijoj, pakviete eiti kartu i „kluba“. Davidas jau seniai labai norejo eiti i etiopu kluba, pasokt ir paziuret, kaip etiopai soka (jie turi toki peciu soki, krutina pecius idomiai). As nebuvau labai susizavejus, bet karta reikia nueiti paziureti, be to Davidui vienam gal butu nejauku. Nors kur jam ten nejauku bus :). Pirmiausiai nuvaziavom i kavine/kluba prie Chamo viesbucio. T.y. pats viesbutis turi ir restorana. Ten sutikom kelis merginu pazistamus, visi studijuoja inzinerija – kas vandens, kas mechanikos, bet cia inzinieriu universitetas.
Klube lauke visi sedi, geria alu, groja muzika (tipiska, ja isgirsi visur ir visada), yra televizorius :), bet programos jokios nerode. Kaip davidas pastebejo, dauguma lankytoju buvo vaikinai arba vyrai, kuriu puse 21.30 isejo namo. Mums paaiskino, kad jie vede, todel turi grizt iki 22h namo, nes zmonos yra grieztos. As klausiau, kodel jie neina tada I kluba su zmonom, tai sake, kad pas juos taip priimta, kad merginos, kai isteka, I kluba nebeeina, nesvarbu, ar ju vyrai eina, ar ne. Tada as papasakojau, kad pas mus arba eina kartu, arba jei jau eina atskirai, tai ir zmona gali eit i kluba, ne tik vyras. Kaip bebutu, tame klube sokiu sale buvo labai maza, ar del kitu priezasciu isvaziavome I kita, kuriame visi daugiausiai soko, mazai kas sedejo. Teko sokti ir mums, kas man nebuvo didziausias malonumas, o Davidui gal visai patiko. Kas yra keista ir mums neregeta, cia visi liecia vienas kita, nesvarbu, vyras, ar moteris, gali du vyrai sokt apsikabine (nors jie tik draugai, kaip ir gatvese kad vaiksto uz ranku susikabine), bet kaip bebutu, fizinio kontakto gana daug, kas mum, siaurieciams, nera itin patrauklu. Siame klube ivyko vienas incidentas. Po to, kaip paaiskejo, kad zmogus, kuris baisiai norejo sokti su manim, pavoge davido megztini, kuri jis buvo padejes kazkur ant kedes, ir dar isgere alu ir isejo nesusimokejes. Kadangi padavejai mate ji su mumis, tai liepe mums uz ji sumoket. Musu draugai buvo labai pasipiktine ir norejo veltis i konflikta, bet Davidas juos nuramino, kad buta cia ko, bus tu svarku, tik netures savo gerosios apsaugos nuo uodu. Tuom viskas ir baigesi. Tiesa, Davidui visi pazadejo, kad suras vagi ir jo svarka, man jau buvo gana tu sokiu, todel mane parveze namo, o jie dar kokiai valandai uzsuko i trecia vieta (nes antroji uzsidare – cia temsta anksti, ir zmones eina miegot anksti).
Sekmadieni ryte atsikeleme anksti – pries 8. Juk gyvenam katalikiskoj misijoj, cia yra baznytele, kur susirenka apie 50 tikinciuju i misias. Prisijungeme ir mes. Tevas Dzonas laike misias pusiau Amharu kalba, kai ka paaiskindavo angliskai (nes be musu dar buvo vienas indas, vienas kinietis), tik pamoksla visa sake angliskai, o vienas studentas verte. Pamokslas buvo apie tai, kaip vienas pakistanietis nusove savo kaimyna, kuris jiems, badaujantiems, kas savaite atnesdavo valgyti. Policija ji isteisino todel, kad jis sake, kad kaimynas ne vien valgyt atnesdavo, bet ir paziuret i jo zmona. O pas musulmonus zmona yra nuosavybe ir gali ja pacia nusaut, jei suters ji seimos varda. Zodziu, pasakojo jis visokius diskriminacijos pavyzdzius, o moralas buvo toks, kad mes, krikscionys, turime elgtis kitaip (kaip Jezus), ir viska daryti su meile, todel elgtis su moterim teisingai ir graziai. Bet siaip bendru atveju, pamokslas buvo idomus ir itraukiantis, kitaip, nei daznu atveju Lietuvoj.
Kas juokingiausia, kad baznycioj jie giedojo labai panasiai, kaip kad vakare grojo muzika klube. Turejo toki sintezatoriu, uzleidzia bumcika, ir visi bando dainuot kazka. Daznai tas sintezatorius tik trukdo, ismusa zmones is ritmo, todel gaunasi tokia kose. Bet tada zmones pradeda plot, kad palaikyt ritma ir dainuoja toliau. Gale misiu tevas Dzonas mus pristate, sake, cia yra atvyke zmones, kurie dirba ROSA projekte, tai DOVINE, from LIUTHUANIA, „Do you know where LIUTHUANIA is? Is it in Africa? Asia? Europe?“ Tada paaiskino, kad LIUTHUANIA yra nauja salis, ji anksciau buvo Rusijos, pasitaise, kad Sovietu sajungos, sudety (viena karta as ji jau pataisiau). Deja, po misiu jam vel teko isklausyti, kad Lietuva visai nera nauja salis, mes buvom nepriklausomi tarpukariu, o pries tai is vis buvo Lietuva didele, iki Juodosios juros :). Sakiau, kad atspausdinsiu is Wikipedia trumpa Lietuvos istorija, ir duosiu paskaityt.
Kaip bebutu, per pietus (pietavome restorane su tevu Dzonu ir dar kitais dviem kunigais kuriu abieju vardai yra Marton, tik vienas is Airijos, kitas is Kenijos), siek tiek papasakojau apie sajudi, Baltijos kelia, tremti.
Po pietu siek tiek pailsejom, paskaitem, paskaiciavom, kad rugpjucio 5 svesim mediuma, ir tada tevas dzonas pasieme mus i pasivaiksciojima.
Siaip cia yra tikra sekme, kad apsistojome gyventi pas teva Dzona, nes
1) – jis aktyvus zmogus, visus pazista, viska zino, vykdo daug projektu uzmiesty
2) – jo pomegiai gana geri, kiekviena vakara jis arba vaiksto, arba begioja, megsta gamta, ir visada megsta mus pasiimti kartu su savimi, jei tik bunam namie. Todel siandien vaziavome i krokodilu ferma. Anksciau ji buvo labai paklausi, augindavo krokodilus odai, japonu pramonei, bet dabar zmones nebe taip megsta krokodilu batus ir rankinukus, todel daugiausiai juos tikriausiai augina del turistu.
Vakar neprisedom prijungt Davido laptopo prie interneto, o musu name nebuvo elektros, tai nieko neparasiau, uztai siandien tiek visko susikaupe, kad nezinau, ar beprisiminsiu viska pamineti. Galbut chronologine tvarka pradesiu nuo vakar (sestadienio) ryto. Pusryciams issikepiau bulviu su kiausiniene, visi buvo pakraupe ir nustebe, kad lietuviai pusryciams valgo „pietus“. Davidas pusryciams valgo dazniausiai banana su sokoladiniu kremu arba, jei yra duonos (bulkos), tai ja su sokoladiniu kremu, arba ka nors saldaus. Kiti nezinau ka valgo, bet ne per daug.
Kaip bebutu, mano pusryciu uzteko ir Davidui pietums (jis valgo gal trigubai maziau nei as) ir man sekantiems pusryciams. Po pusryciu pasiuliau Mary eiti i kalnus(neaukstus, salia namu), bet kadangi siomis dienomis labai karsta, nusprendeme eiti zemyn, prie saltiniu.
Miestas vadinasi Arba Minch kaip tik del siu saltiniu, nes Arba Minch reiskia „40 saltiniu“. Indas, kuris gyvena cia (Ebeneser) paveze mus siek tiek link ju, tada pradejom leistis slaitu zemyn (panasus statumas, kaip kalnuose), ir per kokia 15 minuciu pasiekem saltini. Dauguma saltiniu yra uzdaryti uz tvoros :), ju lankymas mokamas, mes si syki apsiribojom tuo, kuris atviras visiems. Jame turskesi vaikai ir paaugliai, nes cia vienintele vieta, kur galima maudytis (nera bilariju, tu, kur po oda sulenda ir po to gyvena kirmineliai). Todel ir mes su Mary issimaudem, Davidas neisdriso. As, zinoma, buvau kaip paroda ir visi spoksojo, kai as ejau maudytis, nes tikriausiai pirma karta balta zmogu maudantis mate. Gerai, kad nenusiverciau nuo tu akmenu, nes nepratus vaiksciot basa ir visi akmeneliai duria, labai lengva prarast pusiausvyra. Ta bala is tikro nedidele ir negili, bet i ja atiteka ir isteka vanduo. Jis nuolat keiciasi, yra skaidrus ir svarus, tik gyvena mazos zuveles, kurios bande valgyt mano koja, todel per ilgai nesimaudziau.
Po balos ejom pasivaiksciot po miska. Ta vieta, kur yra saltiniai, yra zemuma tarp dvieju ezeru – tai yra kaip ir nacionalinio parko dalis. Kai buna dideles liutys, tie ezerai susijungia. Bet jie nebuvo susijunge jau daug metu, todel ten zelia miskas. Miske gyvena bezdziones :). Pradzioj ejom ejom, jokiu bezdzioniu nesimate, tik girdejosi. Mary mate maza krokodiliuka, kuris greit pabego, todel mes nespejom pamatyt. Misku eiti nesunku, nes daug takeliu (nezinia, ar liutys juos isplove, ar ten zveriu, ar parko priziuretoju takeliai). Yra daug lauzavieciu, Mary sake, kad gal ten parko priziuretojai lauzus kurena. Prie vienos lauzavietes pamatem nubegant maza bezdzione ir isgirdom snarant sakas virs galvu ir „kalbant“ kitas bezdziones. Ramiai pasedejom, jos isidrasino ir pradejo sokinet per medzius. Siaip matem tik nedideles bezdziones, bet sake, kitose vietose galima rasti ir didesniu.
Atgal vel lipom i statu slaita, kadangi mano saules kremas arba blogai veikia, nes lenkiskas, arba nusiplove toj baloj, kur maudziausi, gana nusvilau pecius ir nosi, gerai tik tiek, kad neskauda (visgi kazkiek padejo). Namo grizom pesciom, neuztruko labai ilgai, nes per miesteli reikejo eiti kokius 2,5 km.
Jau galvojom, kad nieko ta diena nebevyks, bet Mary su drauge, kuri dirba kitoj organizacijoj, pakviete eiti kartu i „kluba“. Davidas jau seniai labai norejo eiti i etiopu kluba, pasokt ir paziuret, kaip etiopai soka (jie turi toki peciu soki, krutina pecius idomiai). As nebuvau labai susizavejus, bet karta reikia nueiti paziureti, be to Davidui vienam gal butu nejauku. Nors kur jam ten nejauku bus :). Pirmiausiai nuvaziavom i kavine/kluba prie Chamo viesbucio. T.y. pats viesbutis turi ir restorana. Ten sutikom kelis merginu pazistamus, visi studijuoja inzinerija – kas vandens, kas mechanikos, bet cia inzinieriu universitetas.
Klube lauke visi sedi, geria alu, groja muzika (tipiska, ja isgirsi visur ir visada), yra televizorius :), bet programos jokios nerode. Kaip davidas pastebejo, dauguma lankytoju buvo vaikinai arba vyrai, kuriu puse 21.30 isejo namo. Mums paaiskino, kad jie vede, todel turi grizt iki 22h namo, nes zmonos yra grieztos. As klausiau, kodel jie neina tada I kluba su zmonom, tai sake, kad pas juos taip priimta, kad merginos, kai isteka, I kluba nebeeina, nesvarbu, ar ju vyrai eina, ar ne. Tada as papasakojau, kad pas mus arba eina kartu, arba jei jau eina atskirai, tai ir zmona gali eit i kluba, ne tik vyras. Kaip bebutu, tame klube sokiu sale buvo labai maza, ar del kitu priezasciu isvaziavome I kita, kuriame visi daugiausiai soko, mazai kas sedejo. Teko sokti ir mums, kas man nebuvo didziausias malonumas, o Davidui gal visai patiko. Kas yra keista ir mums neregeta, cia visi liecia vienas kita, nesvarbu, vyras, ar moteris, gali du vyrai sokt apsikabine (nors jie tik draugai, kaip ir gatvese kad vaiksto uz ranku susikabine), bet kaip bebutu, fizinio kontakto gana daug, kas mum, siaurieciams, nera itin patrauklu. Siame klube ivyko vienas incidentas. Po to, kaip paaiskejo, kad zmogus, kuris baisiai norejo sokti su manim, pavoge davido megztini, kuri jis buvo padejes kazkur ant kedes, ir dar isgere alu ir isejo nesusimokejes. Kadangi padavejai mate ji su mumis, tai liepe mums uz ji sumoket. Musu draugai buvo labai pasipiktine ir norejo veltis i konflikta, bet Davidas juos nuramino, kad buta cia ko, bus tu svarku, tik netures savo gerosios apsaugos nuo uodu. Tuom viskas ir baigesi. Tiesa, Davidui visi pazadejo, kad suras vagi ir jo svarka, man jau buvo gana tu sokiu, todel mane parveze namo, o jie dar kokiai valandai uzsuko i trecia vieta (nes antroji uzsidare – cia temsta anksti, ir zmones eina miegot anksti).
Sekmadieni ryte atsikeleme anksti – pries 8. Juk gyvenam katalikiskoj misijoj, cia yra baznytele, kur susirenka apie 50 tikinciuju i misias. Prisijungeme ir mes. Tevas Dzonas laike misias pusiau Amharu kalba, kai ka paaiskindavo angliskai (nes be musu dar buvo vienas indas, vienas kinietis), tik pamoksla visa sake angliskai, o vienas studentas verte. Pamokslas buvo apie tai, kaip vienas pakistanietis nusove savo kaimyna, kuris jiems, badaujantiems, kas savaite atnesdavo valgyti. Policija ji isteisino todel, kad jis sake, kad kaimynas ne vien valgyt atnesdavo, bet ir paziuret i jo zmona. O pas musulmonus zmona yra nuosavybe ir gali ja pacia nusaut, jei suters ji seimos varda. Zodziu, pasakojo jis visokius diskriminacijos pavyzdzius, o moralas buvo toks, kad mes, krikscionys, turime elgtis kitaip (kaip Jezus), ir viska daryti su meile, todel elgtis su moterim teisingai ir graziai. Bet siaip bendru atveju, pamokslas buvo idomus ir itraukiantis, kitaip, nei daznu atveju Lietuvoj.
Kas juokingiausia, kad baznycioj jie giedojo labai panasiai, kaip kad vakare grojo muzika klube. Turejo toki sintezatoriu, uzleidzia bumcika, ir visi bando dainuot kazka. Daznai tas sintezatorius tik trukdo, ismusa zmones is ritmo, todel gaunasi tokia kose. Bet tada zmones pradeda plot, kad palaikyt ritma ir dainuoja toliau. Gale misiu tevas Dzonas mus pristate, sake, cia yra atvyke zmones, kurie dirba ROSA projekte, tai DOVINE, from LIUTHUANIA, „Do you know where LIUTHUANIA is? Is it in Africa? Asia? Europe?“ Tada paaiskino, kad LIUTHUANIA yra nauja salis, ji anksciau buvo Rusijos, pasitaise, kad Sovietu sajungos, sudety (viena karta as ji jau pataisiau). Deja, po misiu jam vel teko isklausyti, kad Lietuva visai nera nauja salis, mes buvom nepriklausomi tarpukariu, o pries tai is vis buvo Lietuva didele, iki Juodosios juros :). Sakiau, kad atspausdinsiu is Wikipedia trumpa Lietuvos istorija, ir duosiu paskaityt.
Kaip bebutu, per pietus (pietavome restorane su tevu Dzonu ir dar kitais dviem kunigais kuriu abieju vardai yra Marton, tik vienas is Airijos, kitas is Kenijos), siek tiek papasakojau apie sajudi, Baltijos kelia, tremti.
Po pietu siek tiek pailsejom, paskaitem, paskaiciavom, kad rugpjucio 5 svesim mediuma, ir tada tevas dzonas pasieme mus i pasivaiksciojima.
Siaip cia yra tikra sekme, kad apsistojome gyventi pas teva Dzona, nes
1) – jis aktyvus zmogus, visus pazista, viska zino, vykdo daug projektu uzmiesty
2) – jo pomegiai gana geri, kiekviena vakara jis arba vaiksto, arba begioja, megsta gamta, ir visada megsta mus pasiimti kartu su savimi, jei tik bunam namie. Todel siandien vaziavome i krokodilu ferma. Anksciau ji buvo labai paklausi, augindavo krokodilus odai, japonu pramonei, bet dabar zmones nebe taip megsta krokodilu batus ir rankinukus, todel daugiausiai juos tikriausiai augina del turistu.
krokodilai
Siaip sakyciau, kad gana ispudinga, jie auga ant betono, turi baseiniuka, ir mazu krokodilu (1 – 3 metu ) ten ropineja daug daug. Kaip mums, niekad nemaciusiems gyvu krokodilu minioje, atrode gana ispudingai. Pasistengsiu atsiust nuotrauka. Dar man keista labai buvo, kad jie kai vaiksto, tai ne ropoja palei zeme, o vaiksto pakile ant koju, kaip kokios kates. Tiesa, po ferma mus vedziojo gidas, Mary, kuri yra etiope, mokejo 5 Biras, o mes, baltieji, po 20. Po krokodilu dar ejom pasivaiksciot i pieva/miska/palei upe, kur matem sernus, ar kazka panasaus.
Vakar kalbejau su Indu Ebeneser, kuris gyvena misijoj, klausinejau jo apie indu maistam sake, kad kadanors pagamins, bet kadangi sekmadieniais misijoj nebuna elektros, tai kada nors atejo siandien vakare. Prigamino jis visa baliu (neisivaizduoju, kaip tiek spejo), ir labai skaniai. Buvo ryziai su tuo, ryziai su anuo, kazkokia mesa, dvieju rusiu paploteliai, kukuruzu ir darzoviu misraine ir saldus patiekalas – darzoviu salotos su pienu.
Darzoviu salotos cia yra labai populiarios, visi valgo, dazniausiai deda papaja, mango, banana, apelsinu/citrinu sulciu ir medaus, razinu. Bet cia dar kazkoki pieno padaza padare, gavosi pagerintas patiekalas. Net uzsinorejau, reiks eit nakti paieskot, gal paliko kur saldytuve, kas liko :).
Siaip sakyciau, kad gana ispudinga, jie auga ant betono, turi baseiniuka, ir mazu krokodilu (1 – 3 metu ) ten ropineja daug daug. Kaip mums, niekad nemaciusiems gyvu krokodilu minioje, atrode gana ispudingai. Pasistengsiu atsiust nuotrauka. Dar man keista labai buvo, kad jie kai vaiksto, tai ne ropoja palei zeme, o vaiksto pakile ant koju, kaip kokios kates. Tiesa, po ferma mus vedziojo gidas, Mary, kuri yra etiope, mokejo 5 Biras, o mes, baltieji, po 20. Po krokodilu dar ejom pasivaiksciot i pieva/miska/palei upe, kur matem sernus, ar kazka panasaus.
Vakar kalbejau su Indu Ebeneser, kuris gyvena misijoj, klausinejau jo apie indu maistam sake, kad kadanors pagamins, bet kadangi sekmadieniais misijoj nebuna elektros, tai kada nors atejo siandien vakare. Prigamino jis visa baliu (neisivaizduoju, kaip tiek spejo), ir labai skaniai. Buvo ryziai su tuo, ryziai su anuo, kazkokia mesa, dvieju rusiu paploteliai, kukuruzu ir darzoviu misraine ir saldus patiekalas – darzoviu salotos su pienu.
Darzoviu salotos cia yra labai populiarios, visi valgo, dazniausiai deda papaja, mango, banana, apelsinu/citrinu sulciu ir medaus, razinu. Bet cia dar kazkoki pieno padaza padare, gavosi pagerintas patiekalas. Net uzsinorejau, reiks eit nakti paieskot, gal paliko kur saldytuve, kas liko :).
indiška vakarienė
Tevas Dzonas su Mary vaziuos tikriausiai antradieni i pietus, kur gyvena Hamar genties zmones, jei mus isleis is „darbo“ (nes jame kol kas nieko neveikiam), tai paims ir mus. Jei ne, tai gal kuri kita syki, nes ten, sake, labai verta nuvaziuot, jie visai kitokie, vaiksto tradiciniais rubais ir nuogi, turi daug papuosalu ir pan. Jei vaziuosim ir liutis neuzpils kelio (kol kas nelija visai), grisim turbut sestadieni.
Tevas Dzonas su Mary vaziuos tikriausiai antradieni i pietus, kur gyvena Hamar genties zmones, jei mus isleis is „darbo“ (nes jame kol kas nieko neveikiam), tai paims ir mus. Jei ne, tai gal kuri kita syki, nes ten, sake, labai verta nuvaziuot, jie visai kitokie, vaiksto tradiciniais rubais ir nuogi, turi daug papuosalu ir pan. Jei vaziuosim ir liutis neuzpils kelio (kol kas nelija visai), grisim turbut sestadieni.
rūbai
Tai va tiek naujienu kol kas, ryt gal pabandysiu issiust siuntini Kristei su rubais, kur nupirkau (gal siandien issiusiu nuotrauka). Ai, tiesa, pirma diena, kai tevas Dzonas pasake, kad neseniai isigijo du vezlius ir augina juos sode, pagalvojau, kad nusipirko. Bet siandien parode mums vezli, dideli, kuri rado. Pasirodo, jis juos randa vaikstant palei tvora, ir parsinesa i garda ir augina. Specialiai padare aptvara gana dideli, vezlio jame nerandi, tik ryte, kai pats iseina apsidaryt. Reiks ryt nueit paieskot ryte.
Tai va tiek naujienu kol kas, ryt gal pabandysiu issiust siuntini Kristei su rubais, kur nupirkau (gal siandien issiusiu nuotrauka). Ai, tiesa, pirma diena, kai tevas Dzonas pasake, kad neseniai isigijo du vezlius ir augina juos sode, pagalvojau, kad nusipirko. Bet siandien parode mums vezli, dideli, kuri rado. Pasirodo, jis juos randa vaikstant palei tvora, ir parsinesa i garda ir augina. Specialiai padare aptvara gana dideli, vezlio jame nerandi, tik ryte, kai pats iseina apsidaryt. Reiks ryt nueit paieskot ryte.
Džonas ir vėžlys
2 comments:
labai linksmos ir geros istorijos. susidomeje viska vienu ypu perskaitem ir norim DAR. :) geros kloties. kristina ir valdas
oho kokia dove grazi. rimvydas turbut seile varvina ;) (cia kriste taip sake)
Post a Comment