Etiopija: Pamastymai

Sveiki visi!

I tarpa tarp fosfatu analizes duomenu suvedinejimo parasinesiu siek tiek prie laboratorijos kompo apie mediuma, bulvinius blynus ir kt. Vakar, rugpjucio 5, suejo lygiai puse laiko, kai mes cia, todel jau is anksto nuspresta buvo rugpjucio 5 svesti mediuma. Laikui begant Davidas turbut vis labiau eme pamirst namus (as atvirksciai), ir sake, kad prancuzisku patiekalu be surio pagamint neimanoma, todel jis prie maisto gaminimo neprisijunge, bet po visko plove indus :). O mes su Mary gaminom balta misraine, morku salotas su cesnakais, bulvinius blynus ir morengini pyraga. Kaip back-up'ini maista paruosem sumustiniu su tunu (is konservu), jei jiems nepatiktu lietuviskas maistas, kad turetu ka valgyt. Sumustiniai buvo kaip indikatorius - rezultatai buvo teigiami, sumustiniai liko beveik nepaliesti, uztai
balta misraine, bulviniai blynai ir pyragas tiko visiems - ir prancuzui, ir airiui, ir etiopei, ir indui. Ir man, aisku. Sakiau, butu dazniau galima bulvius blynus kept, bet puse dienos tas bulves reikia tarkuot (niekas cia neturi elektrines tarkos, nes niekas nezino, ka galima is bulviu pagamint). Uztai siandien turiu pusrycius ir pietus dezuteje - nereikes valgyt sumustinio su kiausiniene ir makaronu (dabar valgau makaronus vietoj injeros).
Vienintelis maistas, kurio negaliu atsisakyt, nors gal kartais ir rizikinga, nezinia, kaip jie tuos vaisius plauna ir su kokiom rankom lupa, tai vaisiu sultys. Greiciau piure, ne sultys, nes reikia valgyt su sauksteliu. Bet duoda toki alaus bokala sulciu, dazniausiai geriu misini - sluoksnis avokadu, sluoksnelis kazkokio raudono vaisiaus,kuri jie patys perka is parduotuves ir sluoksnis mangu. I avokadus man rodos jie deda kazkiek cukraus. Po to i visa misini isispaudi citrinos pusele (citrinos cia labai mazos, kokiu 4 cm ilgio, bet matyt tokios ir yra naturalios). Labai skanu :). Iki siol geriau tik per pietus, bet man rodos, pradesiu gert 2 ar 3 kartus per diena.
Aha, tesiu toliau apie lietuviska maista. Reikejo ji siek tiek pamodifikuoti, nes pvz cia nera raugintu agurku. Todel vietoj ju dejau alyvuoges. Visai neblogai, sakyciau. Be to, i morengini pyraga vietoj grietineles teko deti Custard'a. Tai kazkas tarpinio tarp kisieliaus ir pudingo. Tirstas kisielius su pienu ir skoniu. Pyragas buvo su mangu gabaliukais. Kadangi orkaitej kartais kaista virus, kartais apacia, ir to is anksto niekaip neimanoma numatyti (si syki kaito virsus), pyrago virsus siek tiek apsvilo, be to buvo ne trapus ir subliuskes, todel teko ji isdelioti gabaliukais ant mangu padazo, atrode ne kaip, bet skonis buvo gana geras 5se sudorojom beveik visa pyraga.
Pries visa maisto gaminima ryte buvo misios ir choras. Zinoma 7 ryto, kaip tevas dzonas ir sake, niekas nesusirinko, bet po misiu dainavo daug zmoniu, ir man rodos visiems patiko. Buvo smagu. Mano drauge Helen is miesto taip pat atejo, tai po misiu pakeite mano sukuosena. Sake, kita savaite vel kita stiliu man sukurs :). Tik jos anglu kalba ne pati geriausia, todel kartais sunku susikalbet. Klausia 'You are sick?" (suprask, "ar neskauda? ar nepesu?"), arba "you are fat hair" (reiskia, kad stori mano plaukai ;).
Siandien, ipusejus mano vizitui cia pagalvojau, kokie pagrindiniai trukumai, del kuriu nenoreciau gyventi cia. Nes is esmes tai buiti galima +-pritempti iki europinio lygio, ir jei tinkleliai nuo uodu pernelyg neerzina, silta vandeni, padoru tualeta su dusu, elektra galima tureti visada. (Tam reikia aisku isirengti vandens rezervuarus, tureti elektros generatoriu, daug kas brangiau kainuoja, nei europoj, nes pvz klozetai ir kriaukles tikriausiai atgabenti is europos, bet galima sutaupyti kitu pigesniu produktu saskaita). Maisto ir rubu ir kitu produktu ivairoves trukumo (siek tiek turbut panasu, kaip prie sovietu buvo - negali nusipirkti ne todel, kad neturi pinigu, bet todel, kad nera) galima isvengti perkant juos Adis Abeboj, nes ten sake yra praktiskai visko. Aisku, nenusipirksi jogurto pusmeciui i prieki. Surio - galbut. Dirbant universitete transporto sistema padori, tarnybiniai autobusai vaziuoja punktualiai ir patogiu marsrutu. Taciau jei tektu visada naudotis viesuoju transportu (mikriukais), tai pradetu varginti, nes kelionei reiktu sugaisti 3 kartus daugiau laiko, kartais i mikriuka sunku isibrauti, o galinej stotelej - islipti, nes nauji keleiviai bando sulipti i mikriuka, kol jis dar pilnas, nes visi nori buti pirmi (nes kas netelpa, turi laukti sekancio mikriuko). Tada keleiviai bando islipti pro langus, nes jiems irgi reikia islipti. Vairuotojas pyksta, nes kartais gali islipti su visu langu. Kaip bebutu. Ramiai i tai ziurint ir per daug neskubant
tai nevargina. Bet esminis turbut dalykas, kurio labiausiai truktu - tai kultura - placiaja prasme. Kazkaip bunant Lietuvoj neatrodo, kad labai daznai einu i teatra, koncerta ar paroda ir kad tokiu dalyku galetu pritrukti. Bet cia praktiskai nieko nevyksta ir nelabai kur galima iseiti. Sestadieni vakare iseinam i kluba, kuriame pasedim ir pasokam, bet cia maza koks kulturinimasis. Yra 2 kino teatrai. Kino teatrai - tai tokie kambariai. Nebuvau, gal reikes nueit, gal koki etiopiska filma rodys. Bet atsizvelgus i tai, kokios muzikos jie klausosi, is kino per nelyg didelio meno nesitikiu..
O apie koncerta ar paroda sunku net pagalvot - niekas cia menu neuzsiima. Prisiminiau istorija apie prancuze. Ji dirba antropologe, puse metu ekspedicijose Etiopijoj, puse Paryziuj, jos vyras - Etiopas - dailininkas. Jis kaip ir garsus dailininkas Etiopijoj ir eksponuoja ir pardavineja savo darbus Europoj. Bet dabar pagalvojau, kad gal jis vienintelis (todel ir geriausias) dailininkas Etiopijoj, o kai gali nusipirkti geriausio Etiopijos dailininko darba Paryziuj - argi ne egzotika. Ok, gal per daug as skeptiska ir gal situacija nera tokia jau bloga :). Bet apie muzikos ar dailes mokykla Arba Minch galima tik pasvajot. Pagalvojau - gal per mazas miestas. Bet Arba Minch yra Ukmerges dydzio, nezinau, kaip Ukmergej, bet Kedainiuose viena karta lankemes kazkokiam vaiku dailes centre, kur senoviniam graziai atrestauruotam pastate prisiziurejom visokiausiu grozybiu.
Aisku cia naturalu ir nera ko stebetis - kai neturi pinigu pagrindiniams poreikiams - maistui, rubams, elektrai - negi pirksi pianina. Bet taip pat cia yra, kaip sakant, gili saknis viso sito, nes pvz Lietuvoj kulturinis sajudis prasidejo gana seniai - turbut 19a pabaigoj, 20a pradzioj - visokie Ciurlioniai ir klojimo teatrai. O ir
pries tai dvarai ir baznycios buvo meno zidiniai. Todel atsiradus materialinems galimybems, kultura tapo poreikiu, o veliau, net ir sumazejus galimybems (pvz po nepriklausomybes, kai daugumai pagrindinis klausimas buvo 'kaip ismaitinti save ir seima') del to iprocio valstybe ir zmones stengesi kazkaip ta kultura islaikyti. Klausimas, kodel Etiopijoj kultura vystesi kita linkme turbut toks pats sudetingas, kaip ir kodel Afrika ekonomiskai daug silpniau issivysciusi, nei Europa. Galbut - klimatas. Cia zmones pernelyg daug negalvoja apie rytoju. Ka valgysim? - uzaugs mangas ant medzio. Neuzaugs mangas - uzaugs bananas. Kas bus, ta ir valgysim. Pas mus siaureje vasara turi ruost roges ziemai, o jei pamirsi, kad ateis ziema, ziema mirsi, todel islikdavo tik tie, kurie strategiskai planuodavo ir sandeliuodavo :). Cia, tevas Dzonas pasakojo ,kad karta turejo vireja, su kuria niekaip negalejo susitart, kad ji nupirktu maisto daugiau - kad butu atsargu namie, jei atvaziuotu sveciai ir pan. Ji pirkdavo tik tada, kai pritrukdavo. Cia galbut viena is priezasciu, kuri taip pat itakojo ir mena.
Kita vertus - gal kulturos apraiskos cia kitokios, gal as i viska ziuriu per savo prizme - kodel kultura turi buti koncertas, paroda, ar kita viesa apraiska. Gal ji cia individualizuota - pavyzdziui sukuosenos - irgi meno apraiska, arba tos medines ploksteles-leksteles, kurios istempia lupa 10 cm i prieki (lupoj gaunasi 10 cm skersmens skyle). Bet visa tai kile is praktiniu paskatu - sukuosenos labai patogios ir nereikia plauku sukuoti kas diena, be to tikriausiai greitai galima pastebeti, jei atsiranda uteliu (o tose sukuosenos, i kurias deda moli ir sviesta, uteles is viso negyvena), o i lupas ploksteles pradejo deti todel, kad tada moterys budavo negrazios kitoms gentims ir ju negrobdavo i vergija. Sunku pasakyti, per mazai dar cia buvau ir pazinau, kad galeciau daryti kazkokias isvadas.
Bet Europos ir Amerikos pagalba (developement aid) bado ir ne bado atveju turejo nemazai neigiamos itakos, ir zmones labai greitai priprato, kad lengviau ir paprasciau paprasyti ir gauti, nei uzsidirbti. Kartais, net ir po pusantro menesio nustembu. Sestadieni universiteto teritorijoje, kol laukiau Kinfes, sedejau lauke, salia ofisu. Is toliau priejes zmogus pasisveikino, as atsakiau - maza ka, gal pazistu - cia visu pazistamu neatsiminsi ir neatskirsi, jei pakeis sukuosena ar rubus :). Tada kukliai sypsodamasis jis sako 'One bir'. Negalejau nepradet juoktis - gal jums atrodo ziauru - taves praso ismaldos, o tu pradedi juoktis. Bet juokinga buvo is pacios situacijos ir is neturejimo net ka atsakyt. Zmogus visai nebuvo elgeta, tik kazkoks paprastas darbuotojas pamate balta zmogu, ir pagalvojo - kodel
nepasinaudot situacija, turtinga baltoji - jei paprasysiu ir duos - bus gerai, paprasymas nieko nekainuoja ir uz tai nemusa, jei neduos - neduos.
Todel sestadieni turguj pagalvojau, kad si syki pasielgsiu kaip baltas burzujus, ir sutikau, kad vienas vaikas is daugybes bunanciu turguj nesiotu mano pirkinius. Nes geriau tegu jie pinigus pripranta uzsidirbti, nei gauti veltui. Todel sita 'tarnu' buvimo dilema liko neisspresta. Nes is vienos puses atrodo, kad daiktu nesejai ir batu valytojai ir tarnaites namuose kazkuo primena vergus, uz skatikus tarnaujancius turtuoliams. Is kitos puses - jei paziurejus i tai, kaip i aptarnavimo paslaugu teikima rinkai ir i galimybe uzsidirbti pinigus - gal tai yra gerai, ir tokiu budu iplaukia pinigai salies ekonomikai.
Issipleciau cia su filosofija, laukiu komentaru - emailu dovile.makareviciute[eta[gmail.com.
Apie kitus pliusus ir minusus - kada nors veliau.