Goloborando

Sveiki! 2007-08-23
Siandien grizom is dar vieno pasaulio krasto - Goloborando. Kaimas (apie 5800 gyventoju) pietuose. Nuo pagrindinio kelio reikia vaziuoti apie 2 valandas per stepe - pusdykume, o paciam kaime kai kurie vaikai bega nuo manes, nes bijo baltu smeklu ;).

vaikai, kurie bėgo nuo manęs

vaikai
Misija ten turi kelis projektus, nuolat gyvena gal 4 zmones - atsakingi uz klinika, vandens projekta, lyciu lygybes ir edukacijos. Isteigta mokykla (gal pirmos trys klases), toliau vaikai, jei nori, turi vaziuoti i apylinkes centra, kuris yra gana toli. Siaip visada smagu nuvykti i toki uzkampi - zmones ateina bendrauti su tavim ne del kazkokiu isankstiniu isitikinimu ar naudos siekdami, o del to, kad jiems smalsu, kaip atrodo baltas zmogus. Pavyzdziui, moterys, kai isidrasino, ateidavo paziuret ir paciupinet mano plauku. Joms tikriausiai jie labiau panasus i arklio uodega, nei i plaukus.

fotosesija

papuošalai
Vakare besededami lauke po zvaigzdemis (ten labai silta, diena net per karsta, bet nera uodu - per toli nuo vandens, todel galima sedeti ir miegoti lauke) isgirdom kazkokius keistus puciamuju garsus, ir Ebeneser (Eby - indas, gyvena misijoj) pasiule nueiti paziureti, kas ten yra. Nukeliavom visi, o pasidodo, ten muzikos ir sokiu repeticija pries ’Graduation’ svente - vienas is kaimo gyventoju Arba Minch pabaige savo studijas (mokytoju koledze). Ir vienas savanoris, keliaves su mumis - jo destytojas :).
Taigi, su mumis keliavo du anglai - brandaus amziaus zmones, abu iseje i pensija - Robas ir Dzudi. Robas savanoriauja per VSO (voluntary service overseas), o Dzudi jam siaip palaiko kompanija. Jis cia jau 6 menesiai (atvyko is viso 2 metams), abu buve pedagogai, jis labai megsta savo darba ir labai dziaugiasi cia dirbdamas, tik dabar uzsiemes medziagos perrasinejimu/paruosimu is naujo, nes ji per sudetinga sito koledzo studentams..
Aha, tai sudalyvavom repeticijoj, pasokom sokinejimo aukstyn soki (nes sokinejimo aukstyn + vaiksiojimo pirmyn sokis man pasirode per sudetingas:). Pucia jie tokias dudeles, kurios turi tik vieno aukstumo garsa, bet pucia keli zmones skirtingo aukstumo dudeles skirtingais ritmais, todel gaunasi visai grazu. Dar viena dauzo medzio gabalais vienu i kita ritma, pagal kuri ir pucia dudeles ir vaiksto pirmyn - atgal.
Nezinau, kaip tie zmones, kuriems virs 60 istvere visa kelione karstyje ir dulkese, nes net man buvo sunku - po 6 valandu kratymosi siek tiek atsikrato smegenys :). Bet atrodo, kad visai nieko. O vietiniams zmonems, kurie nevaziave masina, ir jei juos paimi pavezti, tai daznai pasidaro bloga ir jie uzsimano vemti, gerai, jei speja islipti is masinos arba masina atvira (be stogo). Visgi adaptuojasi zmoniu koordinacijos sistema prie visokiu nenaturaliu supimu ir kratymu, jei pradedi vaikus vezint nuo mazens.. Viena moters, kai paemem ja pavezti kalnuose, tai is baimes atsigule ant dugno ir apsimete, kad miega. Kaip strutis galva i smeli.. Zodziu, apie Goloborando. Gyvenimas ten toks, kad vanduo toli (4 km iki upes, dabar prie upes padarytas grezinys ir pompa), is kalnu teka saltinis, mazdaug 1 litras per minute, tai galvoja, kaip cia ji sugaudyt ir atvest iki kaimo. Padare 2 tvenkinius lietaus vandeniui sugaudyt, bet neypac sekminga, nes atrodo, kad vanduo susigeria gana greitai i zeme arba isgaruoja. Zodziu, vanduo - prabanga, maistas kopustai (kurie atrodo, kaip akaciju lapai) ir kukuruzai, tikriausiai del tokio maisto visu vaiku pilvai ispusti. Aisku, turi karviu ir ozku, taip pat vistu. Gyvena ant kalno slaito, nuo kurio atsiveria gana grazi panorama i sleni tarp kalnu. Tikriausiai pagal tai vieta pasirinko :). O is tikro tai gyvena taip toli nuo upes, kad nebutu maliarijos.

pienas
Pradzioj pacioj, kai nuvaziavom, buvo labai karsta, ir man buvo siek tiek baisu, kad cia toj dykumoj bus pilna parazitu kurie mane sukas ir ateis i lova. Nes namai be duru, lovos - be tinkleliu. Bet laikui begant nusiraminau, nes jokio baisaus padaro nepamaciau (isskyrus driezus, kurie ropoja sienoms - pas juos kiti gravitacijos desniai - ir dabar supratau, kad yra labai mieli padareliai), jokia muse neikando, Ebeneser nakvojo lauke be palapines (aisku nakti paranoiskai su kuoka apvaiksciojo teritorija, nes jam pasirode, kad kazkas vaiksto, veliau bande lova inest atgal i nama, nes pasivaideno, kad pradeda lyti :). Taip pat bijojau, kad lovoj negyventu blakes, uteles ir visa kita, nes jie irgi platina ligas, bet tam name dazniausiai niekas negyvena, o jei niekas negyvena, tai ir parazitams nera kuo maitintis. Todel nusiraminau, pasiklojau miegmaisi, apsiklojau paklode (nes buvo tikrai silta) ir nuejau miegoti.

namas, kuriame gyvenau

driežiukai
Tiesa sakant, pasijauciau net kaip kurorte kokioj Kroatijoj - siltas vakaras, nereikia jokio tinklelio nuo uodu, pucia lengvas vejelis - smagu :). Maistas mums, kaip farengi buvo makaronai ir makaronai, po to injera, bet kaip tokioj vietoj, tai galima labai dziaugtis gausa ir ivairove. Grizdami atgal dar apsipirkom drozinetu is medzio veideliu ir kt suvenyru, gerai, kad mediniai ir lengvi - galesiu parvezt.
Tiek kol kas,
Iki

kaktuso žiedai

vaizdas nuo kalno į slėnį