Tuesday, August 21, 2007

Namuose

Sveiki, 2007-08-20
I pietus vakar neisvaziavom, nes upe buvo uztvinus ir viena masina buvo istrigus upeje. Tai pafilmavom, pafotografavom, apsisukom ir grizom kokius 60km atgal. Sekantis bandymas - treciadieni, jei mane isleis is universiteto, nes pagaliau (kas turejo vykti pries menesi ar daugiau) prades rinkos tyrimus turguj, klausines zmoniu, kuo tresia kopustus ir panasiai. As kaip ir tureciau dalyvauti, bet nezinau, ar buciau bent labai naudinga, nes kazkas man turetu nuolat vertejauti. Vakar oras buvo vesus ir dregnas - toks lietuviskas, bet siandien vel atsilo, saule kepina, tai gali buti, kad lis. Kai kurie, pvz Kinfe, gana tiksliai nuspeja, ar lis nakti, ar ne, pagal tai, koks oras diena, bet man dazniausiai nepavyksta..
Vakar vakarienei kepiau zemaitiskus blynus, nes Mary labai patiko patiekalai is bulviu. Siaip pries tai ji bulviu nemego, nes cia bulves gamina tik kaip bulves fri - verda riebaluose, todel jos buna labai riebios. Beda, kad nera krakmolo. Sakiau, reikes pasigaminti is bulviu. Indas sake, kad buna pirkti, bet jis galvoja, kad ten tik skalbiniams krakmolyt tinkamas..
Mary kepe pyraga su sokoladu ’brownies’, nusirasiau recepta, bet cia neturiu, prie progos galesiu atsiusti.
O sestadieni pries lipant i kalnus su Mary ir Davidu darem piknika kalnuose, su bulviniais blynais is pokelio, kur mama atsiunte, prancuziska misraine, sokoladais Mars, Snickers ir Twix (Mary atveze is Adis). Zmones vis ateidavo pasiziuret i mus, bet ka darysi, tenka priprast prie to.. :)
Siandien 3 valandas ryte nebuvo elektros, tai gerai, kad buvau pasiemus savo nerinius vaseliu, tai sedejau lauke ir neriau. Suejo visos valytojos pasiziuret ir sake ”Gobas, gobas”, suprask, labai patiko joms mano krepselis. Tai Davidui krepseli jau praktiskai pabaigiau, liko pabaigt tevo dzono salika ”MANCHI” ir dar pasizadejau Mary bliuzkute numegzt. Teks suspet per tas likusias 4 savaites.. Beje tie siulai - lygtai vilna. Sunku suprast, dazniausiai tos, kurios zino, kas per siulai, nemoka angliskai, o kas moka angliskai, neturi supratimo apie siulus..
Tai va tiek ziniu, nezinia, kada laiska issiusiu, nekalbant jau apie nuotraukas, nes rysys siom dienom visai nepastovus.. Iki!

turguj (1)

turguj (2)

turguj (3)

money money

Pakeliui į kalnus


pakeliui i kalnų kaimą
Sveiki, 2007-08-19
siek tiek pasikeite planai ir isvaziuojam i Goloborando (kazkur pietuose) diena anksciau (sekmadieni, po misiu). grisim pirmadieni arba antradieni, arba jei lis - veliau.
Vakar buvom Bekolej - kalnuose, lipom su Mary i kalna. Davidas, kadangi pasitempes ciurna, sedejo masinoj, skaite ir miegojo. Ten virs dvieju km tie kalnai, su masina aisku uzvaziavom aukstai, tai lipom tik kelis simtus metru, bet vis vien jauciasi, kad retesnis oras ir reikia dazniau kvepuot. Bet siaip labai grazu. Vos bulius manes neuzpuole ant kalno virsunes, jau ketino pult, bet pradejau rekt ir begt, tai issigando :)
Vakar vakare dar sventem Indijos nepriklausomybes diena, kuri buvo 15 rugpjucio ir valgem indiska maista (labai daug prieskoniu), todel (arba ne todel) Davidas po to puse nakties veme. Panasi liga, kaip mano :). Gerai, kad man si syki nebloga.
Uz keliu minuciu isvaziuojam, todel jei internetas nesuveiks (dabar nenori veikt) paliksiu laiska, kad Davidas issiustu


kalnas

flora kalnuose

fauna

fauna renka pusryčių trupinius

Thursday, August 16, 2007

A Story

Dear all,
This time I’ll write a letter in English, because what I experienced today is of more importance to you, maybe this would be helpful in deciding what is right to do in a critical situation, if you happen to experience one (I hope not..) and Lithuanian people would also understand English.
Sometimes when you see beggars and sick people on the street, you have to put on some shelf of ignorance to be able to live in this environment because you cannot help everyone and helping only one of them could make a situation even worse. But I think any person in this world has to the best one can, when it is a matter of life and death.
Today was happily starting my breakfast in the cafeteria just outside the university campus, by the street. If it was Europe, no cafeteria could be held in such place, because the traffic to the city the size of Arba Minch would be too high and noisy to sit 2 meters aside from the road. But here the traffic is low - only some busses, tourist Cobras and Isuzu trucks with goods go now and then. That’s why people use the road for walking and the drivers have to use the sound signal to make them aware that a car is coming (what is a bit annoying if you are in a car).
So, I was just trying to add an adequate amount of sugar in my milk+coffey when I heard a weak scream and a bump. Whatever - I didn’t pay any attention, because people often are shouting with or without reasons here. But when I saw several and then more and more people running to the direction, and shouting for the car heading to Addis, I realized that someone was hit by the car. The car didn’t stop, neither did it come back.
I also stood up and went a bit closer, but I didn’t want to see someone in blood, because sometimes even a detailed story about someone who died from inner bleeding after a car accident can make me feel sick for a week.
So soon almost a hundred people gathered around the person and I was trying to find out in English if the person is still alive. I was talking to a guy (not a student, he was in his ~40ties) who was also having breakfast in the cafeteria. She (the girl was about 14-15 years old) was alive and I asked why they are not taking her to a hospital NOW, because it can be a matter of minutes between life and death. So he was trying to explain me, that the traffic police has to come and write the act, because it might have been an assassination or sth. Nonsense. I insisted that it doesn’t matter and they have to take her to a hospital immediately, and then he told something to a university guard passing by.
There were 4 minibuses at the gate of the University nearby, some Isuzu were passing, and I was becoming nervous that no one takes her to hospital immediately. One pickup stopped (or was stopped by people, because it was difficult to move on the road) and some action happened, so I thought that it is going to be all right now and with shaking hands tried to finish my sandwich. Later on the car moved and I saw that the people are still around the body which was lying on the sideway of the road. There were 2 possibilities- they didn’t take her to hospital because she was already dead or they didn’t take her to hospital for some other reasons like the driver didn’t want to have his car covered with blood.
I went to pay for my breakfast and tried to ask for the waiters why they didn’t take her to hospital, but their English was too bad for answering anything. So I went back to the table where the guy in his 40ties was having coffee with his friends and insisted once again, why nobody takes her to a hospital. He was a bit surprised at first, because he also thought that a pickup would take her, but his friend assured him that the girl was still there.
Once again I told that they must do something, he said there is no car, they are trying to report and later the car will come. How?! There are many cars around - 4 minibusses are waiting for clients and several Isuzu were passing and of course there cars in the university. Then he tried to explain me that it is a matter of ignorance and that no one wants to take the responsibility for her. His friend was laughing a bit about my concern and belief that they must do some actions quickly. I understood that there was a waste of time talking to them and asked if there were any traffic policemen around. There were only guards at the university gate, so I went to them and asked why no one is taking her to the hospital. They said that now they are reporting and after that the Red Cross will send a car and take her to the hospital. Now I was really irritated and nearly shouted, that no report matters now and that the life of a person must be in the first place. There are plenty of cars and they must take her to the hospital this minute. Luckily some university pickup wanted to leave campus and stopped at the guards, and the guard who was convinced by my words (or my tone or my skin color) told them to take her. They went to the victim, I was still far away, but I saw several people jumping into the back of the car and pulling the victim inside. Still I wanted to be sure that it wouldn’t happen like it happened before and was asking people if they took her. This time it seems she was taken, because people started to move on to their own directions. Also the woman who was with the guards told that the girl was bleeding from her nose and throat and vomiting. The 40-year-old guy translated and said that she was alone there, so that’s why nobody took responsibilities. And like before, he said, that she has got a chance to survive. Now it’s up to God what happens. Ahh, religious and lazy people - whatever the God decides, as time passes by, she would have less and less chances to survive if she bleeds..
I told him that she was not alone, a hundred of people gathered around and there were many possibilities to help. And I also asked what he would think if it was his own child, but it was too difficult and too fast for him to think over the whole situation, so I left.
And I thought about them and myself. I myself was also ignorant at the beginning and to some extent till the end - I selfishly didn’t want to see her because that would cause some discomfort for me. Somehow when there are so many people, and you think that they must do something - they are more related to the girl than me. One can find many reasons why he didn’t help: I am not a doctor - I don’t know what to do, I am not a part of this situation, I already tried to convince people and so on... But later I understood, that if physically I am not able to stop the bleeding and other medical issues, the color of my skin should do it’s job this time. So luckily the guard, who was at first willing to behave according the usual procedure, took some immediate actions. If he wouldn’t do so, then my next plan was to go to the university clinic to invite some doctors. Now I think (but that didn’t come to my mind before) that I could pay 50 birr (that was what I had with me) to a minibus driver, so maybe they would agree to take her. There might be some other possibilities according to the situation, but definitely it would have been a mistake to try to avoid problems ‘leaving their own matters to themselves’ and go to the lab to work and I would have blamed myself a lot if I had left.
So I hope for you and me those situations wouldn’t happen often in our life, but when it’s between life and death, I think that the thought ‘I am not able to help’ shouldn’t occupy ones mind and after trying to do something, If it doesn’t help, we should try to do something more, then something more effective and by any means.
I hope she will survive. It was some 15-20 minutes after the accident that the car took her and it will take another 15 minutes to reach the hospital. Then it depends on how fast and how skilled the doctors are, what equipment they have. And then (only after people did everything they could) it depends on God. That’s what I think.
All the best for you,
Dovile

Wednesday, August 15, 2007

Gimtadienis


Gimtadienis
Sveiki! 2007-08-14
Keleta dienu nerasiau. Savaitgali praleidau ramiai ir tradiciskai, o pirmadieni buvom Helen (tos, kur man pina kasytes sekmadieniais) gimtadieny. Pakviete mus visus tris (mane, Davida ir Mary). Mary dar is vakaro paklausiau, ar mus vaisins injera, tai sake, kad ne, nes gimtadienis vakare, tai turbut valgysim sausainius ir saldainius. Bet gerai, kad pries einant pas Helen po darbo turejau laiko, ir be to, kad pasivaiksciojau po turgu, dar uzsukau i ‘Zebib snack and coffey’ kavine, kur radau keksu, bandeliu ir kitokiu gerybiu. Siaip jau seniai zinojau, kad ten galima Europietiskai pasmaguriauti, nes Kinfe ten eina pusryciauti, bet niekad nebandziau. O visai neblogai. Sultys kaip sultys - jos visur puikios, o kepiniai (kaip beje ir visa kavine) graziai atrodo. Kas keisciausia, kad sultys tiek aptriususioj kavinej kur kai palija labai sunku neissimozojus koju ir kelniu vaikscioti, tiek sitoj kavinej, kuri atrodytu kaip vidutine lietuviska kavine, kainuoja tiek pat.
Taigi, tesiu apie Helen - jai suejo 17, nors is isvaizdos turbut atrodo kaip mano bendraamze. Stalas buvo papuostas dirbtine kaledu eglute su mirksinciom lemputem, padeta popierine klauno kepure, o vaises, zinoma, injera :). Taip pat ir virtos bulves su morkom. Helen padovanojom sokoladu (nes ji juos labai megsta) ir papuosalu - pakabuka ir auskarus.
Siek tiek pabuvom, visa seima i mus paziurejo, pabendravom ir issiskirstem, o Helen dar liko laukti savo draugu. Praeita savaite radau kalna (is tikro jis visada ten buvo), i kuri galima uzbegti ir nubegti po darbo iki sutemstant. Tas kalnas man labai patiko, nes jis turi smailia virsunele, nuo kurios visos 4 (o gal begalybe) pusiu matosi. Ir siaip jis turi gera aura :). Ir dar viena privaluma turi - niekas neseka is paskos :) Keleta zmoniu pakeliui jei ir sutinku, tai jie tik pasidziaugia, kad as cia begu/einu ir tiek :). Labai smagus tie oromai (oromes), sutinka tave ir dziaugiasi (sako uuuu!, aaa! su paspygavimais) ir kazka kad sneka, kad sneka savo kalba, nzn kodel galvoja, kad as galeciau suprast, nes ju net vietiniai miestieciai nesupranta :). Kartais nori paspaust ranka. Siaip ta nuosirdu dziaugsma sutikus kita zmogu retai pamatysi Lietuvoj - daznas kaimietis su itarimu i viska ir visus zvelgia arba stebisi ir kitus keistuoliais (siek tiek durnais) laiko :) Beje, praeita syki, kai grizinejau is kalno, sutikau moteris su vaiku ir bezdzionele uz pavadelio (labai maza ir labai miela atrode, bet ranku artyn nekisau, nors ir norejosi paglostyti - ka as zinau, koks tos bezdziones protas ;). Bandziau issiaiskint, kam jos ta bezdzione turi, bet irgi nesupratau, ar jos ja naudoja fotografuotis su turistais ar siule man ja nufotografuot (bet tada neturejau fotoaparato).
Tai va tokios kol kas istorijos, laboratorijoj sia savaite vel turiu darbo, tai laikas greitai bega.
iki!
Dovile

Helen šeima

Sunday, August 12, 2007

Pamąstymai

Ilgai negalejau prisijungti prie neto, tai siunciu ketvirtadieni rasyta laiska.
Gavau viena ilga laiska nuo Roberto su pamastymas ir klausimais apie situacija ir kultura Afrikoje, pabandysiu parasyt savo nuomone. Tikiuosi Robertas nesupyks, kad pacituosiu dali jo laisko, taip man bus lengviau atsakineti.
Etiopai, aišku, mentališkai yra silpnesni už europiecius, bet vistiek aš nesuprantu, kodel jie užuot amžiai prašesi biru ir garbindami baltuju technologijas ir už tai – kiekviena baltaji, kodel neima patys tobuleti, patys kurti infrastruktura, valdžia, gamyklas, inžinerija, elektrines? Ar tam visada reikia pradininko – baltojo mokslininko, kuris išmokys, kaip naudotis grežiniais, ar pedagogo, kuris išmokys mokytis, skaityti? Gal pas juos tokia kultura stagnacine – nenori “gerinti” gyvenimo: statyti miestu, nenori moketi rašyti,...

Cia ir yra pagrindinis klausimas - kodel Europos kulturinis ir ekonominis vystymasis prasidejo anksciau ir buvo efektyvesnis, nei Afrikos ar Azijos. Bandziau klausti ir vietinio mokslininko Kinfes, su kuriuo dirbu, panasiu klausimu diskutavom ir su tevu Dzonu. Tai viena (o gal ir vienintele) is priezasciu, kuri atrodo pakankamai svari - klimatas. Kam kurti infrastruktura, jei tam reikia pakankamai daug pastangu, o gali isgyventi ir be to? Saltam klimate zmones buvo priversti racionalizuoti procesus, nes tai buvo svarbu islikimui. Cia islikimui svarbu buti atspariems karsciui ir ligoms ir speriai daugintis.

Apskritai, aš kažkada vaikysteje girdejau apie tai, kad mokslininkai (baltieji) atranda Amazones miškuose nepaliestas kulturas, necivilizuotus kanibalus ar panašiai. Ir su savo kameromis ir fotoaparatais isiveržia i tu genciu gyvenima, susidraugauja, priartina prie pasaulio, duoda spalvotu rubu, sumaišo prota, aišku, dar užrašo tu žmoniu kalba,... t.y. sužlugdo civilizacija, kuri pridejus naujus ”livingstonus” tampa globalizacija. Aš visada buvau prieš tokius dalykus. Negalima eiti i džiungles ieškoti kažkokiu žmoniu, juos stebinti. Tegu turi savo pasauli.

Cia velgi yra klausimas, kas yra geris, kas yra blogis, kada turime teise keisti kazka kitu zmoniu pasaulyje, o kada tai yra kulturos naikinimas.
Pvz dar neteko girdeti, kad kas nors laikytu mergaiciu apipjaustyma teigiamu dalyku. Mergaiciu apipjaustymas (del skaistybes saugojimo iki vedybu ir kad pries vedybas ja galima butu patikrinti) paplites kai kuriose siaures Etiopijos vietovese, salies rytuose ir kai kur siaureje ir pietuose (reiketu patikslint statistika, kokia dali tai sudaro), jo metu pasalinama dalis isoriniu lytiniu organu, tada kojos surisamos ir mergaite paliekama taip guleti keletai dienu, kol audiniai suauga. Zinoma, nemaza dalis proceduru baigiasi infekcijomis, jos atliekamos vietiniais instrumentais kaip kad stiklo sukes, peiliai ir panasiai. Tai be fiziniu ir psichologiniu problemu apipjaustymo metu, gimdymo metu dazniausiai plysta visi audiniai ir slapimo, lytine ir salinimo sistemos susijungia i viena, del ko velgi kyla daugybe infekciju. Tai yra ju pasaulis - bet nezinau, ar kas nors isdristu teigti, kad tokia kultura yra gerai, nes tai yra ju kultura, ir verciau ja puoseleti, nei stengtis pakeisti. Siaip istatymai draudzia apipjaustyma, ir del to, bei del dideles edukacijos ir patarimu siuo klausimu, apipjaustymo atveju sumazejo siaureje ir pietuose, bet rytuose, ypac musulmonai, gyvena kaip gyvene.
Taip pat kulturos dalis yra nepilnameciu vedybos. Gentyse vidutines ir pasiturincios klases atstvu vaikams dar negimus jau buna apspresta, ka jie ves/uz ko istekes. Tada, kai mergaitei sueina 6 metai, ji issikrausto i vyro namus, kur vyro mama mokina ja kaip buti gera zmona jos sunui. Dazniausiai vyrai, budami 16 metu, veda 8metes ir panasiai. ‘Padorus’ vyrai mergaiciu neliecia iki kol joms sueina 16 ar pan. bet buna visko, velgi, daugybe pasekmiu susijusiu su vaiku gimdymu organizmui nesubrendus ir kt.
Kai kurie vaikai pagrobiami ir isvezami i sostine dirbti tarnais ar greiciau vergais. Kaip pasakojo, buna, kad gimines atvaziuoja pas neturtingus giminaicius i kaima ir pazada, kad ismokslins ju vaikus sostinej. Todel zmones, turintys daug vaiku ir negalintys nieko jiems pasiulyti mano, kad ju vaikai sostinej tures daugiau galimybiu ir atiduoda juos. O sostinej vaikai dirba indu plovejais ir pan, o atlyginima uz tai gauna gimines.
Todel edukacija nera vien itakos sferu pletimas. Daugybe misionieriu dirba del to, kad pakeisti zmoniu savimone. Bet ta pakeisti labai sunku, nes, nors zmones ir sutinka, kad tai, ka jiems vaikystej dare, yra blogai, bet ir toliau tai daro savo vaikams, nes tokios yra tradicijos ir kitaip ju vaikai nebus pilnateisiai bendruomenes nariai.

Dabar, kaip ir baltu, taip ir etiopu žemese isitvirtino lotyniškoji krikšcionybe. Kam jiem ta krikšcionybe !!? Ko cia lysti ir juos mokyti? Mokyti "pagonis". Kam juos keisti i tokius, kokius keitejai (stipresnieji) nori?

Krikscionybe cia egzistuoja kur kas seniau, nei baltu zemese - sake, kad nuo 4 amziaus po Kristaus. Ir zmones kur kas religingesni nei Europoje. Laikosi pasninko (nevalgo mesos treciadieniais ir penktadieniais), svencia religines sventes - buna pilna gatve baltai galvas apsigobusiu zmoniu - suprask, isejo is baznycios po sventiniu misiu. Misionieriu tikslas, ypac dabar, nera atversti zmones i tikejima. Misionieriai (ypac katalikai) cia laikomi nevyriausybinem organizacijom. Jie tas funkcijas ir atlieka - stato mokyklas, sveikatos centrus, vandens saugyklas, kurias po to perleidzia administruoti valdzios institucijoms.

Idomu, kaip ten Etiopijoje kulturinis gyvenimas placiau? Pradedant nuo vaiku – nuo kada jie eina i mokykla ir ar tai jiems privaloma, ar jie noriai einai ja, ar noriai atsiranda mokytoju – švieteju?

I mokykla jie pradeda eiti panasiai, kaip ir Europoje. Bet situacija miestuose ir kaimuose manau labai skiriasi. Miestuose dauguma vaiku eina i mokykla, o kaimuose, ypac mergaites, kai kur iki siol neina i mokykla. O issilavinimas visgi kertinis akmuo pasauleziuroje.

Lietuvoje "pamokos" yra keiksmažodis (bent jau mano mokykloje) arba našta, kartumas. Suprantu, kad tai tiesiog daroma prieš vaiku-paaugliu valia, o idomu kaip yra Etiopijoje: ar ten esant knygu, jos butu imamos ir skaitomos.

Mano mokykloje ‘pamokos’ ir ‘mokykla’ nebuvo keiksmazodis, o cia knygu yra - tiek mokykloms, tiek universitetams daug literaturos teikiama kaip humanitarine pagalba, todel pvz geri angliski vadoveliai cia kur kas pigesni, nei europoje. Problema yra zingeidumo trukumas.

Ka vaikai veikia darbo diena?: renka ir surišineja malkas, padedineja suaugusiems. Kodel ju judruma ir veikla nepasukus žaidimu linkme, o suauge galetu stipriau padirbti be pagalbos.

Problema, kad suauge nenori padirbeti be vaiku pagalbos. Sunkiausius darbus dirba vaikai ir moterys (moterys dirba statybose, nesioja cementa kibirais ir pan, o vyrai priziuri ir gano gyvulius). Vaikai daug kur yra darbo jega, kuria suauge megsta pasinaudoti. Ne vien tik baltieji megsta naudotis juoduju gamtos istekliais ir pigia darbo jega. Juodieji taip pat naudojasi juodaisiais. Bet zinoma, vaikai zaidzia, stumdo paciu pasigamintas masineles arba ratus (siunciau kazkada nuotrauka), spardo pasigamintus kamuolius, zaidzia su kamsteliais nuo spraito ir kolos buteliu. bet daznai jie tiesiog buna kieme, gatvej ar pan be kazkokio tikslo ar zaidimo.

Ar pas juos buna vienuolynai arba tarkim mokyklos, kuriose mokytusi vien mergaites(merginos) ar vien berniukai(vaikinai), kaip netolimame Jemene – arabu krašte?, ar tiesiog ten vientisas "kaimas", kur vienas sodas – viena šeima.


Vienuolynai buna, daznai, kaip girdejau, merginos eina i vienuolyna, kad gautu issilavinima, o po to ‘isstoja’ ir isteka. O del skirtingu lyciu mokyklu - nelabai girdejau tokio reiskinio, isskyrus tai, kad ypac seniau, mokydavosi tik berniukai, nes mergaitems issilavinimas nebuvo laikomas reikalingu.

Dar apie vaikus ir auklejima: ar yra kokia nors mitologija, išgalvotos istorijos, pasakos, posakiai, (ar yra anekdotai bent). Ar pasakos sekamos vakarais ir skaitomos knygos?

Tiesa sakant, tokiu istoriju ar anekdotu nelabai girdejau. Uztai uztektinai prietaru. Kurie daznai zalingi sveikatai. Reikes kada nors surasyt prietarus ir pasidomet apie pasakas. Bet dabar daznai tie, kas turi televizoriu, vakarais ziuri vietines muilo operas. populiarios nigerijos muilo operos :). Bet manau, kad tautosakos bet kokiu atveju turetu buti.
Va, paprasiau Mary papasakot kokia pasaka, tai ji is pradziu nesugalvojo, bet po to prisimine ir papasakojo man pasaka, kaip motina turejo dukra ir pries mirdama prisake karvutei duot dukrai visko, kai ji karvute pasauks vardu, o dukrai - rupintis karvute. Tevas parsivede pikta pamote, bet dukrai karvute vis pagelbedavo, kol pamote savo vaiku nenusiunte paziuret, is kur podukra visko gauna. Tada karvutei nukirto galva, mesa suvalge, o zarnas ismete. Zarnas naslaite uzkase kieme, is ju isaugo obelis, ant kurios augo pinigai, o juos galejo pasiekt tik naslaite. Keliu jojo princas, pamate naslaite, ji labai jam patiko ir ja vede.
Mes turim labai panasia pasaka apie karvute ir naslaite, todel itariu, kad ju kilme nei Etiopijoj nei Lietuvoj :).

Idomu ar yra ten tarp vaiku (Etiopijoje) išskirtinai pasižyminciu, tarkim vienas moka žongliruoti, kitas fokusus rodyti, trecia – kalbeti su gyvunais (").

Va cia ir yra vienas is dalyku, kurio pasigendu - zingeidumo ir noro kazka pasiekti. Daznai atrodo, kad jiems labai gerai gyventi vidutiniskai, kol kaimynas gyvena blogiau. O jei kas nors gyvena geriau - Dievas jiems tai dave, ir jie gali tuo pasidalinti. Nelabai zmones domisi, kas gyvena uz kito kalno, kas vyksta sekanciam kaime. Todel vienos ar dvieju dienu kelio pesciomis atstumu nuo Arba Minch galima rasti zmoniu niekada nebuvusiu mieste, nekalbant jau apie sostine. Kai kurie, gyvenantys dar toliau i pietus, neisivaizduoja, kad gali buti kazkokia Addis Abeba, kuri yra dar toliau uz Arba Minch.
Ar suauge žmones moka savo šalies istorija, ar žino geografijos pragrindus?

Suauge zmones labai skirtingi. Priklausomai nuo issilavinimo, gyvenimo vietos. Bet universitete jei kas nors uzkalbines, suzinojes, kad as is Lietuvos, klausia, ar Lietuva - skandinavijos salis - apsidziaugiu (kur kas labiau, nei kai bando sugalvot, kurioj Etiopijos vietoj Lietuva yra). Per visa ta laika kokie 3 sutikti Etiopai zinojo tiksliai kur yra Lietuva, is kuriu vienas - kad mes buvom sovietu sajungoj iki 1991m ir siaip gana daug apie Rytu Europos istorija. Lietuva kaip Lietuva - maza salis, neseniai atsiradus zemelapy, nieko tokio. Tik keisciau, kad kai pasakai, kad mes Europos siaurej ir paaiskini, kad pas mus yra vasara ir ziema, jie vis tiek nesuvokia, kad ziema salciau, vasara silciau. Jie supranta, kad ziema - lija, vasara - ne. Tikriausiai, jei pasakyciau, kad vasara dienos ilgesnes nei ziema, irgi nustebtu. Reikes pabandyt :)

Bet siaip jie turi geru savybiu, kuriu pvz Lietuviams kartais truksta.
Pirmiausia jie nesinervina per daug del smulkmenu, todel yra nepikti. Mikriukai visada prisigrude zmoniu, transportas gali veluoti, dar kas nors gali buti blogai, bet niekas del to nesaukia ir viesai nesinervuoja, tuo tarpu pas mus skandalai ir paburnojimai troleibuse man rodos nera labai retas dalykas. Galbut jie siaip draugiskesni, gal siaip neprate pykti.
Kita gera savybe - jie neskupus. Nors Mary ir nera visai Etiopiskai isaukleta (itevis prancuzas, imote - etiope) ir jos mentalitetas daznai labiau europietiskas, nei etiopiskas, ta ‘dalinimosi’ pojuti ji manau ‘paveldejo’ ne is prancuziskosios puses :). Pvz, atsiunte jai tetis Toblerone sokolada is prancuzijos parvezes lauktuviu (6 sokoladukai viduj), tai ji atejus padalino po viena mums su Davidu. Tai ne siaip, kad atsinestu vakarienei, kai kartu valgom ir pavaisintu, o atnese mums i kambarius ir paliko po viena asmeniskai - kad ir mes butume kazka gave. Ir siaip gal ji siek tiek kompleksuoja del to, kad visi etiopai tik praso pinigu is baltuju ir ji nori buti kitokia, tai daznai net sunku isiulyti pinigu bendriems maisto ir namu apyvokos produktams pirkti.
Tai va tiek istoriju siai dienai (nuo ryto vis prisesdama rasau laiska :)

iki!

skelbimas universitete graduation proga

tevo Dzono vezliai

futbolas - ypatingos svarbos dalykas

issileidus kasytes

lauku tresimas skiestu slapimu

nuneriau Mary

Wednesday, August 8, 2007

Dorze

Sveiki! 2007-08-08
Siandien buvom kalnuose, Dorzej ir Chenchoj, apsipirkau visokiu salikeliu, kuriuos galima naudot ir vietoj staltiesiu - Dorzej gyvena audejai. Kalnuose salta - kokia 14 laipsniu silumos turbut, ir daznai ant kelio buna rukas (is tikro debesis). bet kai kurie zmones vis tiek vaiksto basi. bent parazitu nera, kurie i kojas ilenda :). Salamnesh su Davidu ir kitu vyru vaziavo pickupo galinej daly (atviram ore), tai Salamnesh Davidas dave kepure, as - striuke, kuriu ji nenusivilko ir namo viduj :). Siaip oras gal ir neblogas - toks lietuviskas vasaros ryto oras, tik deguonies kiekis siek tiek per mazas - visgi pakilom koki kilometra aukstyn per puse valandos.
Tiek kol kas, interneto nera, tai teks rytoj bandyt issiust.
iki,
Dovile

Dorze audejas

audinių parduotuvė

Baldų parduotuvė

Chencha audėjai

Dar nuotraukų


Lietuviška vakarienė

paveikslas Chenchoj ant vieno iš misijos pastatų

Ekspedicija

mokslininkai

Dumbliai

Choro pamoka