Prie bandymų lauko

Prisivalgem neseniai injeros - toks nacionalinis maistas – kaip blynas, tik rugstus, nes rauginta tesla ir is kitokiu javu, tokiu, kaip smilgos. To blyno viena puse tokia labai poreta, kaip koks bobausis ar koks nors grybas, mazdaug 2 mm aukscio ir 2mm skersmens tos poros. Tai ant to blyno dedamos visokios darzoves ir padazai (silti), ir valgoma (su rankom). Tiksliau ranka, desine, nes kaire skirta tualeto reikmems.
Siandien buvom puse dienos ofise ir skaitem popierius (visi kazkuo uzsieme, tai dave skaityt), o kita puse laukuose – rode Kinfe Davidui, kaip tresia zeme slapimu. Yra keturiu tipu laukeliai: kontrole, 25kg N/ha, 50kg N/h, 100 kg N/ha. Ta azota (skaiciuoja, kad slapime yra 5g/l) pils per 4 kartus. 50% pries sodinant ir po 25% skirtingose augimo stadijose. Tai dirbo ten 3 zmones ir laiste tuos laukelius puse dienos. Is tikro ta darba galetu padaryt arba vienas, arba trys trigubai greiciau, bet matyt cia zmones niekur neskuba. Uz sita darba ROSA moka jiems 8 Birr per diena (9 Biros = 1 usd). Po to tas pats Kinife dave man metodikas dirvozemio parametru nustatymui, pvz laidumas, organinio ir amoniako formoj azoto kiekis ir pan.

tręšimas

Sekmingai nusipirkom bulviu, pomidoru, svogunu ir apelsinu, kurie cia yra ne morkines spalvos, o zalios su geltona, nors skaitosi prinoke. Dar neragavom.
Laukuose bandziau nuo medzio nusiskint banana ir patikrint, ar jis valgomas, nors zalias. Pasirodo, kad nelabai, nes skonis pusiau kaip agurko, pusiau kaip kopusto koceno, tik labai krakmolingas, kietas, sunku atlupt, bega skystis ir pan. Nzn, niekada nemaciau geltonu bananu ant medzio, gal jie prinoksta nuskinti ar kaip..

bananai
Veliau grizom namo ir as su Mary ejau begiot. Begiojimui cia gana puikios vietos, gyvenam miestelio pakrasty, todel isbegus keliu zemyn link chamo ezero galima pasukt i pietvakarius, i kalnu puse, ir begt kalnu takeliais aukstyn-zemyn. Zinoma, galima sutikti zmoniu ir karviu, bet jie tik nustemba ir vaikai saukia farengi. Vienas zmogus nuo kito kalno sauke man ‘wonderful, wonderful!’. Kai kurie zmones ten gyvena, jiems tvora atstoja spygliuoti krumai, vietoj vartu irgi padeda spygliuotu sakeliu ant takelio – suprask, ten ju teritorija. Nors teritorijos cia niekas (na, beveik niekas) tureti negali, visa zeme valstybine, is jos galima tik nuomotis. Aisku yra keletas isimciu (nzn kuo nusipelne zmones ir uzsienieciai, kazkas lyg is JAV nusipirko nacionalini parka uz milijona ir dabar vystys turizma). Bet tuose kalnuose (kiek mes buvom, tai is tikro tik papedes), jei cia butu europa, tai jau seniausiai butu isvystytas turizmas, nes jie labai smagus ir idomus vaiksciojimui, sausu sezonu galima eiti per upiu isgrauztas vagas su staciais slaitais (ten vaiksto zmones su karvem), panasiai kaip tarpeklis koks atrodo. Bet kol kas tuose kalnuose lankosi tik gyventojai ir zmones, renkantys mediena kurui. Na, dar tevas John ir gal kartais koks kitas baltasis nuvyksta. Kalnai patys kartais rausvos spalvos, ir dar yra tokiu uolienu, is toliau primenanciu asfalta. Kada prie progos nufotografuosiu.
Tiesa, siandien mums nutiko malonus siurprizas, nes niekas is vaiku musu miestely nebesauke Farengi, farengi! Ir nieks nebesekiojo, nepadejo bendraut su pardavejais (t.y. nepasakinejo 2 kartus didesniu kainu). Gal 4 diena jiems kaip riba, o gal vakar kas juos pamoralizavo, nors nezinau, ar tai padetu :). As pati viena pamoralizavau uzvakar ir liepiau ir kitiems perduot, gal suprato, kad mes neduodam jiems pinigu ir bando ieskot kvailesniu turistu.
Kitas idomus dalykas yra tai, kad zmones cia gali spoksoti i tave prieje kiek nori, ir jiems visiskai nedrovu. Europoj niekas taip nedaro, ta prasme, jei jau pamato koki keista zmogu, tai ziuri is padilbu, arba kai anas nusisukes bent jau :), o cia gali ateit per metra ir ziuret, ypac vaikai. Bet nieko, tai nelabai trukdo kazkodel.

maudynės

iš laukų

uždarbis